Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio proga sukurto šrifto „Signato“ naudotojų skaičius auga kiekvieną dieną. Nors pikas buvo pasiektas vasario 16 d., aktualumo jis nepraranda ir po didžiosios šventės. Šiuo metu „Signato“ signatarų knygoje pasirašė daugiau nei 36 tūkst. žmonių. Planuojama, kad antroji naudotojų banga atkeliaus iki kovo 11 d., po kurios visi surinkti parašai bus pradėti išrašinėti vienetinėje knygoje.
Šriftą galima naudoti tik nekomerciniais tikslais, tačiau kai kuriems asmenims kyla klausimų, kur yra riba tarp komercinių ir nekomercinių tikslų, kaip identifikuoti galimybes naudoti autoriaus kūrinį vienu ar kitu atveju. Šimtmečio šrifto kūrėjai kasdien sulaukia bent po kelių skambučių iš įmonių, kurios prašo leisti naudoti šriftą komerciniais tikslais, siūlo už tai atlygį. Taip pat dažnas klausimas – kodėl skaitmenizuotas signataro Jurgio Šaulio raštas tapo saugomas autorių teisėmis.
Pasak advokatų profesinės bendrijos „Žabolienė ir partneriai METIDA“ advokato Eriko Saukalo, autoriaus teisės į literatūros, mokslo ir meno kūrinį atsiranda vos tik jį sukūrus, nepriklausomai nuo atliktų formalumų. Tačiau įprasta žmogaus rašysena nėra saugoma autorių teisėmis, nes tai nėra kūrybinės veiklos rezultatas, o žmogaus suformuotas įgūdis. Tiesa, žmogaus rašysenos pagrindu sukurtas šriftas ar logotipas – saugomas autorių teisių kaip grafinis dizainas.
„Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio proga sukurtas šriftas „Signato“ paruoštas pagal Lietuvos Nepriklausomybės Aktą, o taip pat kitus dokumentus, kuriuos savo ranka buvo užrašęs signataras Jurgis Šaulys. Pati signataro rašysena susiformavo kaip įgūdis, todėl nėra saugoma. Bet idėją įgyvendinusios komandos sukurtas skaitmenizuotas šriftas ir programinės įrangos, kuri turi būti įdiegta kompiuteryje, siekiant naudoti skaitmeninį šriftą, kodas – kūrybinės veiklos rezultatai. Todėl idėją įgyvendinę autoriai gali patys nuspręsti, kas bei kokiomis sąlygomis galės naudoti šį šriftą“, – sako E. Saukalas.
Autorius gali pats numatyti šrifto, kaip ir bet kokių kito kūrinio, naudojimo tvarką. Yra įvairių licencijavimo pavyzdžių ir tarp lietuviškų šriftų. Vienas iš jų – išskirtinai komercinis šriftas „Aistika“, kurį galima naudoti tik įsigijus licenziją. Kaip alternatyva jam – prieš dešimtmetį sukurtas be apribojimų platinamas šriftas „Vytis“. „Signato“, kaip ir kitas lietuviškas šriftas „Palemonas“, skirti naudoti tik nekomerciniais tikslais – tai apima visas veiklas, kuriomis nesiekiama gauti pelno, tiesioginės komercinės naudos.
„Prieš naudojant šriftą reikėtų tinkamai įvertinti jo naudojimo pobūdį. Jeigu jis naudojamas veiklai, įskaitant reklamai ir rinkodarai, tiesiogiai susijusiai su produkto arba paslaugos pirkimo skatinimu, pardavimu arba teikimu – tai toks šrifto naudojimo tikslas be abejonės komercinis. Bet jeigu įmonė, pavyzdžiui, nusprendžia šriftą panaudoti kurdama sveikinimą, kuris bus talpinamas įmonės socialinio tinklo paskyroje, toks panaudojimas priskiriamas prie nekomercinių tikslų. Jeigu kuriuo nors atveju abejojama, esant galimybei, geriausia užklausti dėl naudojimo galimybių kūrinio autoriaus. Taip bus išvengta nesusipratimų“, – sako E. Saukalas.
