Bendrovė „SpaceX“ savo raketa-nešėja „Falcon 9“ vasario 22 dieną į orbitą sėkmingai iškėlė du pirmuosius prototipinius milžiniško „Starlink“ tinklo palydovus. Tikimasi, kad ateityje per šiuos palydovus bus siūlomos nebrangios interneto paslaugos bet kuriame planetos taške esantiems klientams, o iš surinktų lėšų ketinama finansuoti Marso kolonizavimo darbus, rašo Space.com.
Dvipakopė „Falcon 9“ raketa iš Kalifornijos valstijoje esančios Vandenbergo Karinių oro pajėgų bazės pakilo 16:17 Lietuvos laiku ir į numatytą orbitą sėkmingai pristatė pagrindinį savo krovinį – ispanišką palydovą „Paz“, skirtą planetos paviršiaus didelės raiškos fotografavimui. Be to, atliktas pirmas bandymas pakartotiniam naudojimui susigrąžinti ne tik pirmą raketos pakopą, bet ir krovininio skyriaus kapsulės dangalą.
Pirmoji „Falcon 9“ raketos pakopa jau yra naudota – 2017 m. rugpjūtį ji padėjo sėkmingai iškelti Taivano Žemės stebėjimo palydovą. Šį kartą mėginimo susigrąžinti pirmąją pakopą pakartotiniam naudojimui nebuvo. Pagrindinis ketvirtadienio skrydžio tikslas buvo Ispanijos operatoriaus „Hisdesat“ palydovo „Paz“ iškėlimas – jis ateityje Žemę iš 514 km aukščio turėtų stebėti radaro bangų ilgiuose ir per numatytą 5,5 metų trukmės misiją fiksuos iki 25 cm raiškos Žemės vaizdus, kurių kokybė nepriklausys nuo paros meto ir meteorologinių sąlygų. Tačiau plačiąją visuomenę kur kas labiau domino antrinis šios raketos krovinys – palydovai „Microsat-2a“ ir „Microsat-2b“.
„Jų paskirtis yra rinkti duomenis ruošiantis iškelti ir naudoti palydovų žvaigždyną, kuris teiks interneto paslaugas. Net jeigu šie palydovai veiks taip, kaip numatyta, dar reikia atlikti daug šio arti Žemės besisukančių palydovų tinklo projektavimo, iškėlimo ir techninių darbų“, – sakė „SpaceX“ inžinierius Tomas Prodero.
Jeigu „Starlink“ tinklo kūrimo darbai vyks pagal planą, kurį „SpaceX“ vadovas Elonas Muskas viešai paskelbė dar 2015 metais, ilgainiui bus iškelta tūkstančiai palydovų, per kuriuos nuo 2020 metų į bet kurį planetos tašką bus teikiamos nebrangios interneto paslaugos. „Jeigu darbai vyks sėkmingai, ši sistema žmonėms, gyvenantiems mažo ir vidutinio apgyvendinimo tankio vietovėse, suteiks galimybę naudotis prieinamu didelės spartos interneto ryšiu – didelė dalis šių žmonių bus niekada nesinaudoję internetu“, – sakė T. Praderio.
E. Muskas yra skelbęs, kad planuoja pelną, gaunamą iš „Starlink“ tinklo, nukreipti esminiam „SpaceX“ tikslui: padėti įkurti žmonių gyvenvietę Marse. Šiam tikslui įmonė projektuoja milžinišką kosminių skrydžių sistemą, vadinamą BFR ir tikisi, kad jau per artimiausius 50–100 metų Marse su šios raketos pagalba pavyks pastatyti milijoną žmonių talpinantį miestą. Tiesa, baigiamoji šio skrydžio dalis – bandymas sėkmingai susigrąžinti krovininės kapsulės gaubtą – nebuvo tokia sėkminga. Tačiau iki sėkmės trūko nedaug.
„Nepataikėme kelių šimtų metrų atstumu, tačiau gaubtas nepažeistas nusileido į vandenį. Turėtume jį sugauti sėkmingai naudodami šiek tiek didesnius parašiutus, lėtinančius nusileidimą“, – socialiniame tinkle „Twitter“ rašė E. Muskas.
Šiandienos startas pagal pradinį planą turėjo įvykti dar praėjusį savaitgalį, tačiau „SpaceX“ jį šiek tiek nukėlė, kad atliktų papildomus krovininės kapsulės gaubto patikrinimus. Antrą bandymą, kuris turėjo įvykti trečiadienį, teko atidėti dėl stipraus vėjo.
