Dar maždaug prieš metus bendrovės „Boeing“ generalinis direktorius Dennisas Muilenburgas pirmąkart prabilo, kad jo įmonė Marsą pasieks anksčiau nei „SpaceX“ raketos.
„Esu tikras, kad pirmas žmogus, padėjęs koją ant Marso paviršiaus, ten atvyks apsižergęs „Being“ raketą“, – 2016 m. spalį sakė vadovas.
O šią savaitę D. Muilenburgas savo teiginį pakartojo. Ir priminė, kad „Space Launch System“ (SLS) raketos pagrindinės pakopos kūrime svarbiausias rangovas yra būtent „Boeing“. Taip pat jis nurodė, kad pirmasis bandomasis šios raketos skrydis įvyks 2019 metais, kuomet ketinama apskristi Mėnulį.
Skirtingai nei praėjusiais metais, šiemetinis „Boeing“ vadovo pasisakymas išprovokavo ir „SpaceX“ vadovo reakciją. Labai lakonišką. Socialiniame tinkle „Twitter“ Elonas Muskas parašė: „Darykite.“ („Do it.“)
Bet iš tiesų „Boeing“ vadovas , panašu, sklaidosi tuščiais žodžiais. Nors D. Muilenburgas tvirtina, kad pirmasis SLS skrydis vyks 2019 metais, NASA iš esmės pripažino, kad to nebus. Pradiniuose JAV kosmoso agentūros planuose pirmasis SLS skrydis buvo numatytas 2017 metais, tačiau vėliau jis buvo nukeltas į „ne anksčiau nei 2019 m. gruodį“.
Ir nors NASA atstovai tvirtina, kad pačiu geriausiu atveju paleidimas įvyktų 2019 m., kur kas labiau tikėtina, kad šios raketos pakilimas įvyks 2020 m. birželį. Be to, „Boeing“ raketos Marso paviršiuje negalėtų nutupdyti be praktiškai pilno finansavimo iš NASA – agentūra už SLS kūrimą jau ir taip yra paklojusi 10 mlrd. dolerių ir nebeturi lėšų įgyvendinti žmonių skrydžio į Marsą plano.
Tuo tarpu „SpaceX“, jeigu „Falcon Heavy“ bandymai bus sėkmingi, reikėtų tik dalinio valstybinio finansavimo: E. Muskas jau dėlioja naujosios raketos-nešėjos komercinio panaudojimo planus. Tuo tarpu vienintelis žinomas SLS naudotojas kol kas yra NASA. Itin keista tai, kad „SpaceX“ ir „Boeing“ surėmė ietis dėl Marso.
Abi šios įmonės, tiesiogiai konkuruojančios dėl NASA ir kitų vyriausybinių kontraktų, turi ir kur kas svarbesnių, artimesnių tikslų. Nuo daugkartinio naudojimo erdvėlaivių „shuttle“ nurašymo NASA priversta visus savo astronautus į Tarptautinę kosminę stotį kelti padedant Rusijos kosmoso agentūrai. Ir „Boeing“, ir „SpaceX“ kuria kapsules, kurios turėtų kelti įgulas į kosmosą.
Tiesa, abi įmonės savo pirmojo pilotuojamo skrydžio planus vis atidėlioja. Abiejų įmonių dabartiniuose planuose numatyti pilotuojami skrydžiai 2018 metais, tačiau vyrauja nuomonė, kad bus sulaukta ir daugiau atidėliojimų – dėl konstravimo sunkumų ir dėl besikeičiančių NASA reikalavimų. Kaip bebūtų, ta įmonė, kuri užtikrins NASA nepriklausomybę nuo Rusijos, atliks ne menkesnį žygdarbį, nei skrydis iki Marso.
