Lietuvos energetikos specialistai ruošiasi itin svarbiam žingsniui – Maišiagalos radioaktyviųjų atliekų saugyklos eksploatavimo nutraukimui. Atliekant šį sudėtingą uždavinį, bus pasitelkta ne tik įvairių šalių specialistų patirtis, bet ir pačios moderniausios technologijos. Ekspertai pabrėžia, kad Maišiagalos saugykla buvo laikinas sprendimas radioaktyviųjų atliekų iš medicinos, pramonės ir karinių dalinių saugojimui, o jos panaikinimui rimtai ruošiamasi jau dabar.
Maišiagalos saugykla – tai 200 m3 monolitinis gelžbetonio rūsys, įrengtas 3 metrų gylyje. Į jį buvo kraunamos ir skystu betonu užpilamos neišrūšiuotos, neapdorotos trumpaamžės bei ilgaamžės radioaktyviosios atliekos ir panaudoti uždarieji šaltiniai.
„Sprendimas saugoti radioaktyvias atliekas tokio tipo saugykloje buvo gana įpastas Tarybų Sąjungoje. Tokių saugyklų buvo pastatyta ne tik Lietuvoje, bet daugelyje kitų Sąjungos šalių, ir visos šios šalys anksčiau ar vėliau turi spręsti jų likvidavimo klausimą. Lietuvoje nuolat vykdomi aplinkos stebėsenos tyrimai patvirtino, kad šioje vietovėje aplinka po padaryto saugyklos modernizavimo yra švari bei saugi, tačiau tai laikinas būdas saugoti radioaktyvias atliekas“, – teigia Lietuvos energetikos instituto Branduolinės inžinerijos problemų laboratorijos vadovas prof. Povilas Poškas.
Anot prof. P. Poško, šiandien specialistai sutaria, kad tinkamiausias sprendimas radioaktyviosioms atliekoms galutinai sutvarkyti yra jų sudėjimas į specialiai įrengtus atliekynus, kuriuose jos liks saugios, kol taps nebepavojingos.
Atlikus planuojamo saugyklos eksploatavimo nutraukimo rizikos analizę, poveikio aplinkai vertinimo ataskaitoje teigiama, kad Maišiagalos saugyklos eksploatavimo nutraukimas neturės neigiamo poveikio nei aplinkai, nei gyventojų sveikatai. Pavojingo objekto pašalinimas tik pagerins regiono radiologinę situaciją, nes čia nebeliks potencialaus taršos šaltinio.
„Maišiagalos radioaktyviųjų atliekų saugyklos eksploatavimo nutraukimas yra sudėtingas procesas, kuriam ruošiamasi intensyviai ir kruopščiai. Šiame projekte konsultuojamės su Tarptautinės atominės energijos agentūros (TATENA) ir prieš ketverius metus panašų projektą įgyvendinusiais Estijos ekspertais, remiamės gerąja tarptautine praktika, kuri sukaupta vykdant tokius projektus“, – teigia Radioaktyviųjų atliekų tvarkymo agentūros (RATA) vadovė Ineta Janušytė.
Pasak jos, planuojama, kad įgyvendinant Europos Sąjungos finansuojamą projektą iki 2023 m. iš daugiau nei pusę amžiaus veikusios saugyklos bus išimtos visos radioaktyviosios atliekos, o saugyklos teritorijai panaikinta radiacinė kontrolė.
Maišiagalos radioaktyviųjų atliekų saugyklos išmontavimui ir dezaktyvavimui planuojama naudoti tik išbandytas technologijas, kurios jau patikrintos vykdant panašių objektų išmontavimo darbus kitose šalyse. Pritaikius pažangiausias technines ir administracines priemones, bus užtikrinama, kad radionuklidų nepatektų į aplinką ir niekas nepatirtų kenksmingo jonizuojančiosios spinduliuotės poveikio. Siekiant šio tikslo, virš saugyklos bus sumontuotas lengvų konstrukcijų gaubtas „kesonas“ su viduje sumažintu atmosferiniu slėgiu, neleidžiančiu kenksmingoms dalelėms patekti į aplinką.
Kad būtų išvengta poveikio aplinkos orui, vykdant atliekų išėmimą iš saugyklos rūsio, po gaubtu numatoma sumontuoti ventiliacijos su filtrais sistemą, kuri jo viduje palaikys sumažintą atmosferos slėgį. Kaip papildoma apsaugos nuo dulkių su radionuklidais patekimo į aplinką priemonė numatytas mobilus oro filtravimo įrenginys su HEPA filtru.
Daugumą darbų numatoma atlikti nuotoliniu būdu, pasitelkiant radioaktyviųjų atliekų išėmimo robotą. Saugykloje bus įdiegtos atitinkamos stebėjimo bei apsaugos priemonės. Iš Maišiagalos saugyklos išimtos radioaktyviosios atliekos, atlikus pradinį rūšiavimą, bus išvežtos į Ignalinos atominės elektrinės saugyklas. Radioaktyviųjų atliekų transportavimui bus naudojami jonizuojančiąją spinduliuotę ekranuojantys konteineriai.
Radioaktyviosios atliekos – nenumatomos tolesniam naudojimui medžiagos, užterštos radionuklidais arba turinčios jų savo sudėtyje, kai radionuklidų koncentracija arba jų aktyvumas viršija nustatytus nebekontroliavimo lygius. Ne visos radioaktyviosios atliekos yra vienodai pavojingos. Priklausomai nuo jose esančių radionuklidų rūšies ir kiekio, atliekos gali būti mažo arba didelio aktyvumo. Priklausomai nuo radionuklidų ilgaamžiškumo, vienos jų išlieka pavojingos tūkstančius metų, o kitos tampa nepavojingos per kelias dienas ar metus.
