Pavojingų elektronikos atliekų sekimo eksperimentas atskleidė sunerimti verčiančią situaciją – nebenaudojama elektronika suinteresuotos įmonės, surinkusios pavojingas atliekas nebūtinai jomis pasirūpina tinkamai. Net jei iš gyventojų už išvežimą paimami nemaži pinigai. Tik 4 iš 10 eksperimento metu GPS signalu sektų šaldytuvų buvo tinkamai pristatyti tokių atliekų tvarkytojams. Tinkamo, be veiklos pažeidimų atliekų sutvarkymo negarantuoja net įmonių turima atliekų surinkimo licencija.
Liepos–rugsėjo mėnesiais Vilniaus mieste buvo vykdomas eksperimentas su senais šaldytuvais. Šaldytuvai priskiriami pavojingoms elektroninėms atliekoms, todėl jų surinkimui ir tvarkymui privaloma turėti licenciją. Vykdant eksperimentą, gyventojai nebereikalingus šaldytuvus atidavė įmonėms, kurios skelbiasi išvežančios tokias atliekas. Į šaldytuvus buvo sumontuoti GPS sekikliai ir nuotoliniu būdu stebima, kur jie nukeliauja. Rezultate paaiškėjo, kad nebenaudojami šaldytuvai buvo atiduoti įmonėms, kurios neturi jokios licencijos, tačiau internete skelbiasi iš namų išvežančios šaldytuvus ar šaldiklius, taip pat įmonėms, kurios turi licenciją tokias atliekas rinkti. Tiesa, šios įmonės pačios tokių atliekų negali tvarkyti, todėl per 48 valandas jas privalo nugabenti licencijuotiems tvarkytojams.
Eksperimento rezultatai nemaloniai nustebino: tik 4 šaldytuvai iš 10 pasiekė licencijuotus tvarkytojus. Nors buityje susidarančias elektronikos atliekas metalo laužo supirktuvėms priimti draudžia įstatymai, eksperimentas parodė, kad realybėje juos ten priduoti nėra problema. Net 2 specialaus tvarkymo reikalaujančios pavojingos atliekos, t. y. šaldytuvai, galimai nukeliavo į metalo laužo supirktuves. Likę 4 šaldytuvai per 48 val. taip pat nebuvo pristatyti tvarkytojams – nuvežti sandėliuoti į garažus, privačias teritorijas ir pan.
Eksperimento metu vienas iš šaldytuvų buvo atiduotas įmonei, turinčiai pavojingų elektronikos atliekų surinkimo licenciją, tačiau įrenginys per ilgiau nei 6 dienas trukusią kelionę galimai atsidūrė juodojoje rinkoje – metalo laužo supirktuvėje. Greta to, kad paslauga nebuvo suteikta pagal galiojančius tvarkymo reikalavimus, šaldytuvą atidavusiam gyventojui ji kainavo 20 eurų. Norint įsitikinti, ar tai nebuvo pavienis atvejis, šiai įmonei buvo atiduotas dar vienas šaldytuvas. Antrąkart už paslaugą buvo sumokėta 30 eurų, o šaldytuvas nuvežtas į kitą metalo laužo supirktuvę. Dar viena įmonė pasiėmusi pirmąjį šaldytuvą jį nugabeno į privačius garažus, kitą šaldytuvą – į privačią gyvenamąją teritoriją. Šaldytuvai kelias dienas buvo sandėliuojami, kol GPS signalas dingo. Nors ši įmonė jokio užmokesčio iš gyventojo neprašė, ji šaldytuvais tinkamai nepasirūpino, galiausiai, jų paimti net neturėjo teisės.
Elektronikos platintojų asociacijos (EPA), inicijavusios šį eksperimentą, direktorius Linas Ivanauskas, konferencijoje–diskusijų forume „Atliekų tvarkymas 2017“ pristatęs eksperimento rezultatus, atkreipė dėmesį į kelias esmines problemas. „Pirma, šiuo metu rinkoje nėra užtikrinama, kad licencijuojama veikla būtų vykdoma be pažeidimų ir kad pavojingos elektronikos atliekos būtų tvarkomos tinkamai, jog nebūtų daroma žala aplinkai. Antra, EPA, būdama ne pelno siekianti organizacija, finansuoja saugų ir tinkamą elektronikos atliekų sutvarkymą šalyje. Asociacijos tikslas yra užtikrinti asociacijos narių – elektronikos gamintojų ir importuotojų – socialinės atsakomybės įgyvendinimą, tuo tarpu rinkoje veikia nemažai įmonių, kurios iš elektronikos atliekų surinkimo daro nelegalų verslą, taip pat neužtikrina, kad iš gyventojų surinkta įranga saugiai pasieks tvarkytojus.
Galiausiai, dalis nelegalių rinkos žaidėjų iš gyventojų ima nemažus pinigus – kainos svyruoja nuo 6 iki 30 eur. Nuvežę šaldytuvus metalo laužo supirkėjams, jie pasiima pinigus ir iš jų. Taigi, turime situaciją, kad įmonė pasiima iš visų pusių pinigus, bet pavojinga atlieka tinkamai nepasirūpina. Tai programuoja gyventojų nusivylimą, diskredituoja visą gamintojų ir importuotojų įdirbį ir pastangas, kad gyventojams sistema būtų patraukli. Už šaldytuvo išvežimą sumokėjus 30 eur gali nebesinorėti antro išmesti. Nors kai kurie rinkos dalyviai ir EPA stambiagabarites elektronikos atliekas iš gyventojų išveža nemokamai“, – pasakoja L. Ivanauskas. Jis atkreipia dėmesį, kad nė viena įmonė eksperimento metu paėmusi šaldytuvą neišrašė jokio dokumento – nei už paimtą šaldytuvą, nei už sumokėtus pinigus.
Konferencijos–diskusijų forumo „Atliekų tvarkymas 2017“ turinio vadovės ir nepriklausomų aplinkosaugos konsultacijų bendrovės „Ekokonsultacijos“ vadovaujančios partnerės Linos Šleinotaitės-Budrienės teigimu, šiuo metu atliekų tvarkymo rinkoje egzistuoja ne viena problema. „Renginys skirtas ne tik susipažinti su rinkos situacija ir naujovėmis, tačiau taip pat – atkreipti dėmesį į opiausias jos problemas. Šiuo metu socialinė atliekų tvarkymo atsakomybė tenka gamintojams, importuotojams bei platintojams, tačiau eksperimento rezultatai rodo, kad palaikymo reikia tiek iš valdžios, tiek iš pačių gyventojų. Tik taip bus užtikrinama, kad sudaromos visos sąlygos sėkmingam socialinės atsakomybės įgyvendinimui bei užkertamas kelias nelegaliai veikiantiems ir visą atliekų tvarkymo rinką diskredituojantiems verslams“, – teigia L. Šleinotaitė-Budrienė.
L. Ivanauskas atkreipia dėmesį, kad gyventojai, norėdami, jog jų nebereikalingais elektroniniais prietaisais būtų tinkamai pasirūpinta, turi atiduoti juos į patikimas rankas. Galimi keli būdai: atiduoti gamintojų ir importuotojų organizacijoms, elektros ir elektroninės įrangos pardavėjams, vežti į regioninių atliekų tvarkymo centrų valdomas stambiagabaričių atliekų aikšteles, taip pat atiduoti ar parduoti licencijas turintiems surinkėjams ir tvarkytojams. Smulkiosioms elektronikos atliekoms, tokioms kaip lygintuvai, kompiuteriai, mobilieji telefonai ir jų pakrovėjai, plaukų džiovintuvai, elektriniai dantų šepetėliai ir t. t., ir nebereikalingoms baterijoms EPA Lietuvoje yra įrengusi daugiau kaip 4 tūkst. vietų. Pavyzdžiui, konteinerius ar specialias dėžutes galima rasti daugelyje prekybos centrų, paštų skyriuose, seniūnijose ir pan. Artimiausią elektroninių atliekų surinkimo vietą galima rasti naudojant išmaniąją programėlę „Rūšiuoklis“, taip pat vietų sąrašą galima rasti EPA tinklalapyje.
Tuo tarpu norint atsikratyti stambiagabaritėmis elektronikos atliekomis, pavyzdžiui, šaldytuvais, indaplovėmis, skalbyklėmis, viryklėmis ir t. t., nebūtina juos kažkur vežti – EPA surinkėjai juos iš namų išveža nemokamai, tereikia užregistruoti išvežimą telefonu 8 695 55 111 arba užpildžius formą internete.
