Praėjusią savaitę naujienų agentūroje ELTA buvo paviešintas pranešimas, skelbiantis, kad „mokslininkų grupė kreipėsi į LR akademinės etikos ir procedūrų kontrolierių dėl aukštų viešų asmenų įvykdyto plagiato“.
Pranešimą pasirašė „prof.habil.dr. Gediminas Merkys, Lietuvos aukštųjų mokyklų profesinių sąjungų susivienijimo LAMPSS valdybos narys“. Kokie asmenys priklauso minimai „mokslininkų grupei“ – neskelbiama.
Pranešime reiškiami įtarimai, kad 2005 m. išleistos disertacijos „Elektroninės komercijos modeliai verslo efektyvumui didinti“ autorius T. Šarapovas darbą arba atliko ne savarankiškai, arba 2006 m. išleista monografija yra disertacijos plagijavimas, nes nurodomi trys monografijos bendraautoriai (T. Šarapovas, P. Baršauskas, A. Cvilikas).
Remiantis faktais – paskleista informacija neatitinka tikrovės, faktai sąmoningai iškraipomi. Disertacijos turinys yra apsaugotas autorinėmis teisėmis, todėl dalies disertacijos turinio įtraukimas į monografiją yra vieno iš monografijos bendraautorių T. Šarapovo teisė. Autorius pats sprendžia dėl ištraukos pateikimo monografijoje formos (paliekama tokia pati ar adaptuojama platesniam skaitytojų ratui). Pažymėtina, kad pats disertacijos autorius pakvietė kitus minimus autorius kartu rengti monografiją.
Doktorantai svarbiausius disertacinių tyrimų rezultatus paprastai turi publikuoti dviejuose mokslo straipsniuose, kur nurodomi ir bendraautoriai (paprastai disertacinio tyrimo vadovas ir kiti tyrėjai prisidėję prie tų rezultatų gavimo). Todėl disertacinių tyrimų rezultatų, kurie nepateko į tuos mokslo straipsnius, skelbimas po disertacijos apgynimo mokslo leidiniuose, kol literatūros apžvalga ar metodologiniai siūlymai yra nepasenę, yra normali praktika. Kitų monografijos bendraautorių indėlis gali būti siejamas su jų indėliu į mokslinių tyrimų rezultatus monografijos tematikoje.
Aukščiau minimas G. Merkio išplatintas pranešimas yra puikus pastaruoju metu visame pasaulyje viešoje erdvėje siaučiančio „netikrų naujienų“ („fake news“) bumo pavyzdys. Dažnai tokių „naujienų“ vienintelis tikslas – „apjuodinti“ konkrečius asmenis, įmones, institucijas, pakenkti jų reputacijai. Aptariamu atveju tikslas – pakenkti Kauno technologijos universitetui ir jo vadovui.
Verta pabrėžti, kad šis pranešimas – tik vienas iš daugelio tokių bandymų, kuriuos matome pastaruosius kelerius metus. Tai panašu į tendencingą, gerai apgalvotą ir sąmoningą šmeižto kampaniją prieš KTU, kai vienas žmogus su keliais bendraminčiais savo noru ar veikiamas išorinių politinių, ekonomių jėgų siekia sukiršinti vidinę bendruomenę, trukdyti įprastą institucijos darbą, paveikti visuomenės grupių nuomones, daryti neigiamą įtaką net visai Lietuvos aukštojo mokslo sistemai.
Svarstytina, jog LR Valstybės saugumo departamento (VSD) ir Antrojo operatyvinių tarnybų departamento prie KAM minimuose prorusiškuose portaluose G. Merkys, nutrūkus darbo santykiams su KTU, gali turėti ir kitų motyvų neigiamai atsiliepti universiteto atžvilgiu visais įmanomais klausimais ir temomis.
Ragintume akademinę bendruomenę, plačiąją visuomenę ir žiniasklaidą atsargiau ir atsakingiau reaguoti į vienpusiškai pateikiamą informaciją, jos netiražuoti nepatikrinus ar neišklausius abiejų pusių.
