Kovo keturioliktoji – arba 3.14 – dėl savaime suprantamų priežasčių yra vadinama skaičiaus pi diena. O kas gi tai per skaičius ir kuo jis mums svarbus? Gal ir ne visai akivaizdžiai, bet su šiuo skaičiumi šį bei tą bendro turi visi – ar pieštumėte kokius nors objektus, kuriuose esama apskritimų, ar naudotumėtės kokia nors transporto priemone (beveik visos jos turi ratus), ar jau kur kas gerokai akivaizdžiau užsiimtumėte kokiais nors inžineriniais skaičiavimais, būtent skaičius pi (žymimas graikišku simboliu π) leidžia apskritimo ilgį susieti su jo skersmeniu. Tiksliau, tai yra apskritimo ilgio ir jo skersmens santykis.
Tikslią šio skaičiaus reikšmę bandė nustatyti ir senovės šumerai, ir Archimedas prisigalvojo visokių gudrių skaičiavimo būdų. O šiandien be šio skaičiaus neįsivaizduojama geometrija, inžinerija ir fizika. Kitaip tariant, pi – tai vienas iš šiuolaikiško, technologinio pasaulio pamatinių akmenų. Na gerai, akmenėlių.
Be šio skaičiaus žmonės neturėtų nė menkiausios galimybės išsivaduoti iš Žemės apribojimų ir pakilti į kosmosą, tad visai natūralu, kad JAV kosmoso agentūra NASA kovo keturioliktąją sutinka labai džiaugsmingai – ir netgi specialiai šiai dienai parengė matematinių užduočių, kurias tenka spręsti tikriems NASA mokslininkams. Nors daugeliui matematika nesidominčių žmonių visiškai pakanka žinoti, kad pi reikšmė yra 3,14, o su šiuo skaičiumi dirbantys žmonės dažniau naudoja tikslesnę reikšmę 3,14159, iš tiesų skaitmenų po kablelio yra kur kas daugiau nei du ar penketas – jų yra begalybė. O pačiais naujausiais skaičiavimo metodais iki šiol yra pavykę surašyti trilijoną skaičių po kablelio – ir tai dar tikrai ne pabaiga (nors, žinoma, matematiniams skaičiavimams kiekvieno vėlesnio skaičiaus už kablelio svarba sumažėja dešimteriopai).
Artimiau susipažinti su šio skaičiaus prasme ir svarba galima peržiūrėjus anglišką „Numberphile“ kanalo, skirto matematika besidomintiems žmonėms, filmuką:
