Šiemet Pasaulio intelektinės nuosavybės organizacijos (WIPO) 2016 metų pasauliniame inovacijų indekse, kuris vertina 128-ias pasaulio valstybes, Lietuva pakilo iš 38-os į 36-tą vietą. Europos Sąjungos naujojo laikotarpio kvietimai investuoti į inovacijas susilaukia verslininkų dėmesio bei susidomėjimo, tačiau bent kol kas šalies inovacijų efektyvumas išlieka žemas – pagal inovacijų efektyvumą Lietuva indekse užima vos 75-tą vietą. Tuo tarpu Estija yra 6-ta, o Latvija – 28-ta, rašoma pranešime spaudai.
Tyrėjų teigimu, tai reiškia, kad Lietuva investuoja į inovacijas, bet yra neefektyvi inovatorė – ji į inovacijas „įdeda“ daugiau nei sugeba gauti. Tačiau specialistai pastebi, kad formalus vertinimas ir reali situacija itin skiriasi.
Kodėl taip yra, ką ir kaip būtų galima ir reikėtų keisti, ketvirtadienį diskutuojama Harmoningos asmenybės instituto ir Lietuvos kokybės vadybos ir inovacijos instituto rengiamoje apskrito stalo diskusijoje „Inovacijos kaip visuma“.
„Į inovacijas žvelgdami fragmentiškai, kaip į naujoves, nešančias ekonominę, komercinę naudą, mes naudojamės antriniu inovacijų efektu, neišnaudodami visų galimybių“, – įsitikinęs diskusijos svečias, profesorius, technikos mokslų daktaras Andrėjus Teslinovas.
Lietuvos inovacijų centro projektų vadovo, daktaro Artūro Jakubavičiaus teigimu, Lietuva Europos inovacijų žemėlapyje atrodo neblogai, nors dalis naujų idėjų ir įdomių sprendimų vis dar yra pilkojoje inovacijų zonoje. Anot jo, realiai Lietuva yra Europos inovatyviųjų sąrašo viduryje, nors pas mus kol kas nėra sukurta tokių inovacijų, kurios sudrebintų pasaulį.
„Jei nagrinėsime konkrečius skaičius, suprasime, kad Lietuva neatrodo blogai. Reikia atsižvelgti ir į tai, kad dalis mūsų inovacijų yra pilkojoje zonoje, kuri nėra apskaitoma, nes nėra oficialių sutarčių tarp mokslo ir verslo. Mokslininkai dirba pagal autorines arba paslaugų sutartis tose pačiose įmonėse, bet to nesimato inovacijų žemėlapyje“, – subtilią Lietuvos inovacijų situaciją aiškina A. Jakubavičius.
Specialisto teigimu, Lietuva nėra didelė, todėl ir šalies potencialas yra kiek mažesnis, tačiau ir čia gali atsirasti proveržio inovacijų, tokių kompanijų, kaip „Microsoft“. Tai priklauso nuo valios, talento.
A. Jakubavičius teigimu, dideliems proveržiams mes esame kiek per maži, nors mokslininkai, tarkime fizikai arba biotechnologai, yra puikūs specialistai stebinantys pasaulį.
„Yra proveržiai – lazeriai, biotechnologijos, bet jų mastas Lietuvos ekonomikai nėra didelis, Lietuva yra per maža dideliam verslui“, – sako Lietuvos inovacijų centro projektų vadovas.
Lietuvai reikia daugiau proveržio inovacijų, kurios būtų nukreiptos į ateitį ir didelius iššūkius. Visgi, svarbu suvokti ir šalies dydį, jos potencialą, todėl prisitaikančios ir įdomios inovacijos yra lygiai taip pat svarbios ir reikšmingos.
Apskrito stalo diskusija „Inovacijos kaip visuma“ vyks ketvirtadienį 15:00– 18:30 val. Vilniaus Universiteto Verslo mokykloje, Saulėtekio al. 22, Meksikos auditorijoje (1 aukštas). Registracija vyks nuo 14:30 val.
