Trečiadienį Marso paviršių turėtų pasiekti bendras Europos kosmoso agentūros ir Rusijos kurtas zondas. Kartu su dar vienu – tačiau Marso orbitoje pasilikusiu zondu – jie ieškos įrodymų apie nežemiškos gyvybės egzistavimą.
Giovannis Schiaparellis – Marso požymius XIX amžiuje tyręs Italų astronomas. Jo garbei ir pavadintas Marse nusileisiantis zondas. Septynis mėnesius šios planetos link „Schiaparelli“ skriejo kartu su kitu zondu, kuris lieka Marso orbitoje ir jo atmosferoje ieškos įrodymų apie gyvus organizmus.
600 kilogramų sveriantis, dydžiu vaikišką baseinėlį primenantis „Schiaparelli“ nusileidęs turėtų teikti duomenis apie Marso atmosferos temperatūrą, drėgmę, tankį ir elektrines savybes.
Jo baterija veiks maždaug tris dienas. Zondo nuleidimas ir surinkti duomenys bus labai svarbūs planuojant brangesnio marsaeigio „ExoMars“ misiją.
Europos kosmoso agentūra, bendradarbiaudama su Rusija, marsaeigio nuleidimą planuoja 2020-aisiais.
