Tokiame visu ūgiu laisvai tilptų ir aukščiausia Žemės viršukalne laikomas Everestas. Mūsų planeta apie tokio gylio kanjonus gali tik pasvajoti, o štai nykštuko Plutono mėnulyje Charone tokių pragarmių netrūksta.
Kanjono, pavadinimu Argo duburys (Argo Chasma) Charone ilgis – apie 700 km. Žodžiu, Didžiajam kanjonui Arizonoje (kuris yra 450 km ilgio ir net 5 kartus seklesnis už Argo duburį) iki tokių išmatavimų – augti ir augti.
Nuotraukoje matomas Argo duburio fragmentas siekia tik apie 300 km. Taigi, čia matyti mažiau nei pusė šio sunkiai įsivaizduojamo gylio kanjono.
„Iš nuotraukoje matomos perspektyvos atsiveria kanjono briauna, o šiaurinės jo dalies gylį gan nesunku išmatuoti – jis siekia apie 5,5 mylias (9 km), o toks gylis yra 5 kartus didesnis už idžiojo kanjono gylį“, – pasakoja NASA mokslininkai.
Jie atkreipia dėmesį, kad per visą kanjono ilgį galima pastebėti skardžių, kurių aukštis galėtų būti keliais kilometrais didesnis už kanjono gylį. Tai reiškia, kad Charono skardžiai gyliu galėtų varžytis su analogų Saulės sistemoje neturinčiu Urano mėnulio Mirandos skardžiu, kuris yra 5 km aukščio ir pavadintas Veronos skardžiu (Verona Rupes).
Kvapą gniaužiantį kanjoną atradę NASA misijos New Horizons mokslininkai, tyrinėdami zondo New Horizons fotoįrangos LORRI (Long Range Reconnaissance Imager) atsiųstus kadrus, kurių rezoliucija – 2,33 km pikseliui.
Šie kadrai buvo padaryti 2015 m. liepos 14 d., kai zondą New Horizons nuo Charono skyrė apie 466 tūkst. km. – iki Plutonui artimiausio skrydžio trajektorijos taško likus maždaug 9 val. ir 22 min. skrydžio.