Lankstesnis teisinis reguliavimas, specialios valstybinės duomenų apsikeitimo ir stebėjimo sistemos, nauji tarptautiniai konkursai bepiločių orlaivių naudotojams bei šių technologijų kūrėjams. Tai tik dalis priemonių, kurios turėtų paskatinti platesnį bepiločių orlaivių naudojimą. Tačiau, kaip paspartinti šių inovacijų pritaikymą būtent valstybės reikmėms? Apie tai įžvalgomis ir patirtimis dalintasi birželio 2 d. Vilniuje vykusioje konferencijoje ir parodoje „Bepiločių orlaivių praktinis panaudojimas Lietuvoje“.
Teigiamos patirties sklaida ir ambicingų tikslų kėlimas valstybinėse institucijose daugelio renginio dalyvių buvo minimi kaip vieni pagrindinių būdų siekiant spartesnio bepiločių orlaivių pritaikymo viešajame sektoriuje.
„Štai Lietuvos policija pradėjo naudoti bepiločius ieškant samanės gamintojų miškuose. Tai šimtais kartų pigiau ir patogiau nei „šukuoti“ mišką ieškant pažeidėjų pasitelkus dideles pajėgas“, – neseną teisėsaugininkų patirtį priminė ūkio viceministras Marius Skarupskas.
Pasak M. Skarupsko, kalbant apie ateities perspektyvas, ambicingas tikslas būtų veiksmingiau panaudoti šio tipo orlaivius logistikos srityje. Pavyzdžiui, kitose pasaulio šalyse analizuojamos galimybės bepiločiais pristatinėti maistą, vaistus ir kitas prekes.
Dar viena pozityvi patirtis – valstybės įmonės Distancinių tyrimų ir geoinformatikos centras „GIS-Centras“ projektas, kurio metu jau beveik metus bepilotis orlaivis naudojamas pagrindinio Lietuvos žemėlapio atnaujinimui.
„Registruotinų objektų fiksavimas ir įtraukimas į žemėlapį naudojant tradicinės aviacijos lėktuvus trunka ilgiau, dėl to atnaujinimas buvo vykdomas kas trejus metus. Atliekant tą patį darbą su bepiločiais orlaiviais, galime pastatytą naują objektą atnaujinti net per kelias dienas. Tokiu būdu informacija pasiekia vartotoją daug greičiau“, – pasakojo Kęstutis Papšys, VĮ „GIS – Centro“ erdvinių tyrimo ir technologijų skyriaus vedėjas.
Bepiločių orlaivių panaudojimas neįmanomas be taisyklių. Siekiama, kad jos būtų priimtinos šių skraidyklių naudotojams bei atitiktų visuomenės saugumo poreikius. Bepiločių orlaivių naudotojų asociacijos prezidento Antano Gedvilo teigimu, šiuo klausimu daug dirba tiek pati asociacija, tiek valstybinė Civilinės aviacijos administracija.
„Džiaugiuosi, kad be pagrindinių taisyklių jau esame sutarę ir dėl tam tikrų išimčių, kurios leis profesionalams bepiločiais orlaiviais naudotis laisviau. Kalbame ir apie skraidymą mažesniu nei 50 metrų atstumu iki pastatų, ir skraidymą tose vietose, kur įprastai to daryti būtų negalima. Šiuo metu kuriamas interaktyvus žemėlapis, kurio pagalba galbūt mes galėsim skraidyti ir už matomumo ribų, ir toliau negu kilometras nuo valdytojo“, – informavo A. Gedvilas.
Ne mažiau svarbu užkirsti kelią nelegaliems skrydžiams, o legalius vykdyti saugiai. Apie postūmį šiuo klausimu kalbėjo Evaldas Rožanskas, VĮ „GIS-Centras“, direktorius. Jis pristatė Lietuvoje kuriamą nekontroliuojamos oro erdvės skrydžių valdymo informacinę sistemą.
„Ši sistema leis realiu laiku stebėti situaciją Lietuvos nekontroliuojamoje oro erdvėje ir gauti įspėjimus apie potencialų pavojų. Kartu tai bus pagalbininkas visiems, taip vadinamiems bendrosios aviacijos orlaivių, parasparnių, karšto oro balionų ir kitų, valdytojams. Sistema turėtų būti baigta per dvejus metus“, – kalbėjo E. Rožanskas.
Antrą kartą organizuotas renginys subūrė viešojo sektoriaus, verslo ir mokslo atstovus, technologijų kūrėjus ir visus besidominčius technologijų naujovėmis.
Konferenciją organizavo Mokslo inovacijų ir technologijų agentūra (MITA).
