Norvegija turi ambicingų planų artimiausioje ateityje toliau mažinti anglies dvideginio emisijas ir ketina statyti plataus masto infrastruktūrą dviratininkams. Šalis ketina investuoti 8 mlrd. Norvegijos kronų (851 mln. eurų) į „dviračių supertakų“ tinklą, kuris apimtų visą šalį, rašo „Autoevolution“.
Pagrindinė idėja yra nutiesti dviratininkams skirtus greitkelius, kurie sujungtų devynis didžiausius Norvegijos miestus ir jų priemiesčius su centro zonomis, kur dirba daug gyventojų. Tokie keliai bus skirti tik dviračiams bei elektriniams dviračiams ir turės dvi juostas. Norvegijos valdžia tikisi, kad miestų širdis sujungus su išoriniais urbanistiniais konglomeratais, vis daugiau žmonių kelionei į darbą rinksis dviračius.
Norvegija yra tarp atsiliekančių Šiaurės Europos šalių, kuriose kelionei į darbą žmonės naudoja dviračius: šią transportą priemonę kol kas renkasi tik 5 proc. gyventojų. Šiame sąraše pirmą vietą užima Danija, kurioje į darbą dviračiais važinėja maždaug 17 proc. žmonių. Po jos eina Švedija, kur kasdienėms kelionėms į darbą dviračius renkasi 12 proc. gyventojų. Norvegijos valdžia tikisi, kad iki 2030 metų dviratininkų skaičius išaugs iki 20 proc.
Kad ir kaip šauniai skambėtų šis projektas, Norvegijoje yra nemažai jo skeptikų. Oponentai tvirtina, kad tik dviračiams skirti greitkeliai yra bergždžias reikalas dėl atšiaurių Norvegijos oro sąlygų. Daug tokių maršrutų eina per kalnus, o Norvegija nėra Kalifornija.
Priešininkai teigia, kad dėl šalčio ir sniego naudotis tokiais keliais bus nepraktiška. Tačiau dviračių greitkelių šalininkai atkerta, kad jei valstybė žiemos metu gali užtikrinti įprastų kelių valymą ir praktiškumą, tai tą patį galėtų padaryti ir naujų takų dviratininkams atveju. Kalbant apie šaltį, jie sako, kad panašaus klimato šalyse oro temperatūrai netgi smarkiai nukritus žemiau nulio, dviračiais važinėjančių žmonių skaičius sumažėja tik nežymiai. Tarp tokių miestų jie mini Oulu Suomijoje ir Edmontoną Kanadoje.