Iki šiol apie ugnį ir jos plitimą mikrogravitacijos sąlygomis žinoma tik tiek, kiek pavyko išpešti iš eksperimentų su žvakės liepsnele.
Šį mėnesį į orbitą pakils kosminis aparatas „Cygnus“, kuris kosmose atliks ne vieną mokslinį eksperimentą. Bene labiausiai intriguojantis – gaisro eksperimentas. NASA išplatino pranešimą, kad orbitoje būtinai reikėtų įžiebti „didesnio masto gaisrą“, mat mokslininkai neturi praktiškai jokių žinių apie gaisrus kosmose.
Ne, Tarptautinės kosminės stoties (TKS) niekas nepadeginės. Eksperimentas „Saffire“ (Spacecraft Fire Experiment) bus vykdomas specialioje maždaug šaldytuvo dydžio dėžėje-kameroje (ilgis – 1 metras, plotis – 40 centimetrų). Kamera liks kosminio aparato „Cygnus“ viduje, nors prieš tai „Cygnus“ prisišvartuos prie TKS ir iš jo bus iškrautas TKS skirtas krovinys.
Tada „Cygnus“ atsiskirs nuo TKS ir, gerokai atitolęs nuo kosminės stoties, liks orbitoje aplink Žemę. Štai tada Saffire kameroje ir bus pradėtas gaisro eksperimentas. Bus fiksuojami įvairūs gaisro parametrai, o gauti duomenys – pradedant filmuota medžiaga, baigiant temperatūrų matavimais – bus išsiųsti Žemėn dar iki to momento, kai „Cygnus“ įskries į tankiuosius atmosferos sluoksnius ir juose sudegs.
Eksperimentas bus vykdomas todėl, kad mokslininkai labai mažai žino apie tai, kaip ugnis elgiasi kosmose, nesvarumo būklėje. Nors gaisro pavojaus TKS artimiausiu metu nenumatoma, vis dėlto geriau iš anksto žinoti, kas gali nutikti, jei reikalai pakryptų netikėta ir ypač nepalankia linkme.
