Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento duomenimis, šiemet per gaisrus Lietuvoje jau žuvo 29 žmonės – tai didžiausias žmonių aukų ugnyje skaičius per pastaruosius penkerius metus tuo pačiu laikotarpiu. Palyginimui – gaisruose Lietuvoje kasmet žūva vidutiniškai apie pusantro šimto žmonių, kiek daugiau nei du su puse šimto – keliuose. Danijoje įsikūrusio „Rockwool Reaserch Center“ duomenimis, visoje Europoje per metus kyla daugiau nei 2 mln. gaisrų, o 90 proc. jų – pastatuose, kur praleidžiame apie 90 proc. viso laiko. Siekiant apsaugoti žmones ir jų turtą nuo negailestingo pavojaus – gaisrų, derėtų labiau pasirūpinti įspėjimais ir atsargos priemonėmis.
„Statybų pramonė – pakankamai konservatyvi ir inertiška naujovių atžvilgiu, čia naujos technologijos kelią skinasi iš lėto. Galime palyginti su automobilių saugumo sistemomis – laminuoti stiklai, saugos diržai, oro pagalvės kuriami ir naudojami nuolat bei greitai tampa privalomu komponentu visai rinkai. Tuo tarpu pagrindinės gaisrų prevencijos priemonės – priešgaisrinė signalizacija, gesintuvas, automatinė gaisro gesinimo sistema buvo išrastos dar XIX a., karščio ir dūmų detektoriai – XX a. viduryje, tačiau šios priemonės toli gražu ne visur yra diegiamos, ypač ten, kur nėra privalomos“, – pastebi Eugenija Novicki-Bittner, ROCKWOOL marketingo vadovė.
Siekiant užbėgti už akių liepsnojančiai nelaimei, svarbu suprasti gaisro eigą ir aplinkybes. Statistika rodo, kad daugiausia gaisrų aukų žūva nuo dūmų – dėl ūmaus apsinuodijimo anglies monoksidu ir kitais degimo produktais. Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro duomenimis, apie 40 proc. namuose sudegusių žmonių mirė lovose, net nepabudę iš miego ir negalėję nei gelbėtis, nei kviesti pagalbos.
„Gaisras patalpoje įsiliepsnoja apytiksliai per 3 minutes ir tai yra trumpesnis laikas, negu, pavyzdžiui, bandymų metu trunka evakuoti vidutinio dydžio biurų pastatą, – į opias problemas dėmesį atkreipia E. Novicki-Bittner. – Svarbu suprasti, kad atsakingų institucijų nustatytos gaisrinės saugos taisyklės užtikrina tik minimalius reikalavimus, tačiau galima taikyti ir aukštesnį gaisrinės saugos lygį – tai priklauso nuo pastato šeimininkų ir darbų rangovų atsakingumo. Kodėl pirkdami automobilį visada domimės jo saugumu, tačiau investuodami į namą tai pamirštame, nors jame praleidžiame daugiausia laiko?“.
Vien tai, kad pastatas naujas – dar neužtikrina saugumo, didelę reikšmę turi statyboms pasirinktos priemonės. Prevencija prasideda projektuojant pačias pastato konstrukcijas, kad jos būtų atsparios ugniai. Svarbu atsakingai pasirinkti statybines, apšiltinimo, apdailos medžiagas, įvertinant jų gaisrinę klasifikaciją ir skleidžiamų dūmų kiekį bei nuodingumą. Patartina buityje ir statyboje vengti degių ir sintetinių-polimerinių produktų. Vertėtų atkreipti dėmesį, kad gaisrinės saugos priemonės gali būti pasyvios ir aktyvios. Pasyvios priemonės – tai nedegūs barjerai, saugantys nuo karščio, užkertantys kelią liepsnos plitimui. Tam dažnai naudojami nedegūs akmens vatos gaminiai, Aktyvios priemonės apima priešgaisrinę signalizaciją, dūmų detektorius, vandens čiaupus. Svarbu parinkti ir tinkamas ugnies gesinimui skirtas priemones, tokias kaip skysto ar sauso turinio gesintuvai. Paskutinis, tačiau lemiamas veiksnys – žmogaus elgesys. Pastato gaisrine sauga reikia rūpintis nuolat, stebėti priešgaisrinių priemonių galiojimo laiką ir tinkamumą naudoti, vykdyti reikiamą įrenginių priežiūrą.Tiek įmonių darbuotojai, tiek gyvenamojo namo gyventojai, visi šeimos nariai turi būti susipažinę su atsarginiais išėjimais ir nurodymais, kaip elgtis kilus gaisrui.
„Prevencinės preimonės vykdomos įstaigose, mokyklose bei darželiuose, tačiau kas iš gyventojų yra pasikalbėję su artimaisiais, ypač pačiais mažiausiais, ką daryti, jei namuose kiltų gaisras ir kur yra didžiausi pavojai?“ – klausia E. Novicki-Bittner.
