Vasario 11 d. 15 val. Šv. Jonų bažnyčioje bus suteikti Vilniaus universiteto garbės daktaro vardai. Už išskirtinį indėlį į Lietuvos nepriklausomybės įtvirtinimą tarptautinėje erdvėje VU pagerbs Islandijos politiką, ekonomistą ir diplomatą Jóną Baldviną Hannibalssoną. Garbės daktaro vardas taip pat bus suteiktas Renselerio politechnikos instituto profesoriui Michaelui Shurui. Mokslininkas įvertintas už iškilius darbus puslaidininkių fizikos ir optoelektronikos srityje. Abu svečiai glaudžiai bendradarbiauja su Vilniaus universitetu.
Eidamas Islandijos užsienio reikalų ministro pareigas J. B. Hannibalssonas inicijavo Baltijos šalių valstybingumo pripažinimą. Dėl asmeninio jo indėlio Islandija tapo pirmąja užsienio valstybe, vasario 11 d. de jure pripažinusia 1990 m. kovo 11 d. atkurtą nepriklausomą Lietuvos valstybę. 2013 m. pavasario semestre VU Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institute jis dėstė didelio studentų susidomėjimo sulaukusį kursą „Teorinis ir praktinis žvilgsnis į mažąsias tautas tarptautinėje sistemoje“. J. B. Hannibalssonas apdovanotas Sausio 13-osios atminimo medaliu, LDK Gedimino ordino Komandoro didžiuoju kryžiumi, yra Vilniaus garbės pilietis.
Prof. Michaelas Shuras tarp užsienio mokslininkų pirmauja pagal bendrų su Lietuvos tyrėjais publikacijų, paskelbtų per pastarąjį dešimtmetį, skaičių. Jis organizavo daugelio VU mokslininkų stažuotes Renselerio politechnikos institute, skaitė paskaitas, 2003 m. pirmininkavo NATO Pažangiųjų tyrimų seminarui Vilniuje, nuo 2009 m. yra Lietuvos mokslų akademijos užsienio narys. Prof. M. Shuras yra daugybės prestižinių mokslinių ir inžinerinių organizacijų narys, vienas iš bendrovės „Sensor Electronic Technology, Inc“ steigėjų ir viceprezidentas.
Vilniaus universiteto garbės daktaro vardą gali gauti iškilūs Lietuvos ir užsienio mokslininkai, meno ir visuomenės veikėjai, itin nusipelnę vykdant veiklą, atitinkančią universiteto misiją. VU turi 56 garbės daktarus, tarp jų – Prezidentas Valdas Adamkus, pirmasis Čekijos Respublikos Prezidentas Václavas Havelas, fenomenologas Algis Mickūnas, Nobelio premijos laureatas Robertas Huberis, istorikas Svenas Ekdahlas ir daugelis kitų.
Paieška archyve
