Jei turite vaikų, gal jums kada teko paimti į rankas jų mobilųjį telefoną ar pamatyti susirašinėjimą socialiniuose tinkluose. Ar nė karto nenutiko taip, kad apstulbote suvokę, kad nesuprantate, apie ką susirašinėja jūsų atžala, nors atrodo, kad tai daro lietuviškai. Trumpinių kalba užsikrečia ir užaugę su knyga rankoje.
Trumpąja žinute „kvk“ klausiama, ką žmogus veikia. Jei jis atsako žinute „nk“, tai reiškia, kad jis nieko neveikia, yra neužsiėmęs. Tai tik pora iš daugybės trumpųjų žinučių, kurias jaunimas vartoja bendraudamas mobiliaisiais ir socialiniuose tinkluose.
Penkiolika metų lietuvių kalbos mokytoja dirbanti Lina Limontienė sako savo moksleivių rašiniuose nei „kvk“, nei klausimą „ką veiksi?“ reiškiančio trumpinio „kvs“ dar nesutikusi. Tačiau trumposios žinutės, pasak mokytojos, įtaką daliai moksleivių jau padarė.
„Prieš 15 metų tikrai dar mokiniai žinojo, kad sakinys pradedamas didžiąja raide, dabar nekreipia į tai dėmesio, taip pat sakinių nebaigia skyrybos ženklais. Kai kuriems tai jau tapo norma. Jie taip pat nerašo nosinių raidžių žodžių galūnėse, kur akivaizdžiai turėtų jos būti, arba tikrinius daiktavardžius rašo mažosiomis raidėmis“, – pasakojo Vilniaus jėzuitų gimnazijos lietuvių kalbos mokytoja L. Limontienė.
Net ir žinučių kalbos žalą matantys kalbininkai sako, kad su trumpiniais ir angliškais posakiais jaunimo kalboje jokiu būdu nereikia kovoti, nes tai – neįmanoma. Jie pastebėjo, kad gerus kalbos pagrindus turintys moksleiviai puikiai atskiria, kada ir kaip rašyti.
Akivaizdu tik viena – jaunimo sugalvota kalba plinta: ja užsikrečia ir tie, kurie užaugo su knyga rankoje, o ne mobiliuoju telefonu.
