Įgyvendindama 2015 m. gegužės mėnesį paskelbtą bendrosios skaitmeninės rinkos strategiją, šiandien Europos Komisija pateikia pasiūlymus suteikti Europos gyventojams galimybę naudotis įsigytu interneto turiniu keliaujant ir pasiūlymą, kuriuo siekiama geriau apsaugoti internetu visoje ES apsiperkančius vartotojus ir padėti įmonėms plėsti internetinę prekybą
Šiandien pasiūlytu reglamentu dėl interneto turinio paslaugų tarpvalstybinio perkeliamumo siekiama, kad ES gyventojai keliaudami galėtų naudotis skaitmeniniu turiniu, kurį jie nusipirko arba kurio abonementą įsigijo namuose.
49 proc. ES interneto naudotojų klausosi muzikos, žiūri vaizdo įrašus ir žaidžia žaidimus internete. Daugelis jų, ypač jauniausieji, norėtų tai daryti ir keliaudami ES. Numatoma, kad šios tendencijos toliau stiprės, nes nuo 2017 m., panaikinus tarptinklinio ryšio mokesčius ES, Europos gyventojai galės pigiau naudotis internetu savo mobiliuosiuose įrenginiuose kitose ES valstybėse narėse. Nauju pasiūlymu Komisija nori užtikrinti, kad Europos gyventojai galėtų teisėtai naudotis kuo įvairesniu turiniu ir kartu, kad autoriai ir kiti teisių turėtojai būtų geriau apsaugoti ir jiems būtų tinkamai atlyginama.
Šiandien Komisija taip pat pasiūlė naujų taisyklių, kuriomis siekiama pagerinti internetu apsiperkančių Europos vartotojų apsaugą ir padėti įmonėms vykdyti tarpvalstybinę prekybą. Šie pasiūlymai leis pašalinti pagrindines tarpvalstybinės elektroninės prekybos ES kliūtis – teisinius skirtumus vartotojų sutarčių teisės srityje ir su tuo susijusias dideles įmonių išlaidas bei vartotojų nepasitikėjimą apsiperkant internetu kitose šalyse.
Elektroninės prekybos apimtis vis auga, tačiau tiek įmonės, tiek vartotojai vis dar naudojasi ne visomis bendrosios skaitmeninės rinkos galimybėmis – tik 12 proc. ES (8 proc. Lietuvos) mažmenininkų internetu parduoda kitų ES šalių vartotojams, nors savo šalyje tai daro tris kartus daugiau įmonių (37 proc. ES ir 24 proc. Lietuvos). Panaši ir vartotojų padėtis – tik 15 proc. (Lietuvoje – 11 proc.) vartotojų apsiperka internetu kitose ES šalyse, nors maždaug tris kartus daugiau jų (44 proc. ES, Lietuvoje – 23 proc.) tai daro savo šalyje. Tik 33 proc. Lietuvos vartotojų jaučia pasitikėjimą, pirkdami internetu iš kitos ES valstybės.
Kliūčių, kylančių dėl sutarčių teisės skirtumų, pašalinimas turėtų būti naudingas Europos ekonomikai. Numatoma, kad daugiau nei 122 000 ES įmonių pradės pardavimą vartotojams kitose valstybėse narėse, o bendras vartotojų, apsiperkančių internetu kitose ES šalyse, skaičius gali pasiekti 70 milijonų. Dėl to atsivers naujos rinkos, ypač mažosioms ir vidutinėms įmonėms), padidės konkurencingumas ir ekonomikos augimas: Manoma, kad dėl sumažėjusių vartotojų kainų vartojimo apimtis ES padidės 18 mlrd. EUR, o ES BVP, palyginti su dabartiniu, išaugs 4 mlrd. EUR.
