Jau 2018 metais Europoje pradės veikti unikali ekstremalios šviesos infrastruktūra, vadinama ELI (Extreme Light Infrastructure), kainuosianti 850 mln. eurų. Ją kuria 40 mokslo ir verslo institucijų įskaitant Lietuvos kompanijas. Itin galingi lazeriai bus pastatyti trijose Rytų Europos valstybėse. Ji taps vieta tarpdalykiniams tyrimams naudojant lazerių spinduliuotę ir jos generuojamą antrinę radiaciją. Šių metų lapkričio 12 dieną Lietuvoje lankėsi ELI generalinis direktorius prof. Wolfgangas Sandneris. Jo vizito tikslas: pakviesti Lietuvą kaip Europos Sąjungoje ir pasaulyje gerai žinomą „lazerių šalį“ tapti galingiausių pasaulio lazerių konsorciumo pilnateise nare, galėsiančia dalyvauti priimant sprendimus dėl ES struktūrinių fondų lėšų panaudojimo, kuriant stambiausius ES mokslo infrastruktūrinius darinius. Prof. W. Sandneris susitiko su LMA prezidentu, VU rektoriumi, Prezidentės patarėja, mokslo, verslo ir valdžios atstovais. Jis patvirtino, kad darbai vyksta pagal planą ir puikiai įvertino Lietuvos mokslininkų indėlį.
Nuotraukoje (iš kairės): LMA prezidentas prof. Valdemaras Razumas, ELI generalinis direktorius prof. Wolfgangas Sandneris ir LMA tikrasis narys prof. Algis Petras Piskarskas
V. Valuckienės nuotr.
Vienas projekto ELI tikslų – skatinti Rytų Europos mokslininkus savo šalyse kurti aktyvias tyrėjų grupes, o ne emigruoti į Vakarų mokslo centrus. Todėl vienas iš centrų veiks Bukarešte. Ten kuriama lazerinė struktūra, kur būtų daromi branduolio tyrimai su labai didelės energijos šviesa nagrinėjant branduolio struktūrą ir virsmus jame. Prahoje bus siekiama sukurti didelės galios šviesos srautą, leidžiantį generuoti gama daleles, rentgeno spinduliuotę ir atlikti tyrimus su šitais energijos nešėjais.
Lietuvos lazerių gamintoja „Ekspla“ kartu su amerikiečių kompanija „National Energetics“ laimėjo konkursą už daugiau nei 30 mln. eurų pagaminti ir įdiegti ultradidelio intensyvumo lazerinę sistemą Europos Sąjungos mokslinių tyrimų komplekse „ELIBeamlines“ netoli Prahos.
UAB „Ekspla“ generalinis direktorius Kęstutis Jasiūnas sako: „Mes laimėjome konkursą kartu su įmone iš Teksaso. Jie turi technologiją, kurią sujungsime su mūsiškėmis. Prahoje sukursime galingiausią pasaulyje lazerinę sistemą, siekiančią iki 10 petavatų galios viename impulse. Lietuvos kompanija gamina tam tikras lazerines sistemas, daug elektronikos, maitinimo blokų. Sistema turi būti instaliuota iki 2017 metų pabaigos“.
Trečioji ELI projekto sudėtinė dalis – femtosekundinis lazeris Vengrijoje, galintis sužadinti atosekundinius impulsus, tyrinės elektronų judėjimo ypatumus atomuose ir molekulėse. Jame taip pat dalyvauja mūsų šalies mokslininkai. Lietuvos fizikai iš „Šviesos konversijos“ ir „Eksplos“ įpusėjo unikalios lazerinės sistemos gamybą, kurią iki 2016 metų vasaros turi būti instaliuota Vengrijoje.
Po 2018 metų bus priimamas sprendimas, kurioje šalyje kurti ketvirtą ELI centrą – Ultraaukštos energijos lauko infrastruktūrą (ELI-Ultra High Field Facility), kurio tikslas – pasiekti 200 petavatų energijas. Tai būtų tarsi šviesos technologijų CERN‘as. Pasak svečio, tokie centrai nekuriami tuščioje vietoje, o Lietuva garsi savo lazerinių technologijų mokslu ir pramone. Yra didelė tikimybė, kad toks centras būtų kuriamas Lietuvoje. Tai būtų labai teisingas sprendimas turint omenyje, kad visos pasaulyje kuriamos galingiausios lazerių sistemos naudoja lietuvių mokslininkų A. Dubiečio, G. Jonušausko ir A. Piskarsko pasiūlytą principą, 1992 metais paskelbtą „Applied Optics“ žurnale.
Jeigu viskas klostysis sėkmingai, ELI projekto rezultatai gali padėti mokslininkams atsakyti į klausimus, kodėl Visatoje dominuoja medžiaga, o antimedžiagos nėra? Kokia tamsiosios energijos ir medžiagos sudėtis? Kalbant apie praktinius taikymus energetikams tai leis sukurti radioaktyviųjų atliekų neutralizavimo technologijas, o medikams pasiūlys efektyvesnius spindulinės terapijos metodus. Taigi lazerių galimybės nuolat auga, šie instrumentai padeda atskleisti neįtikėtinas mus supančio pasaulio ir gyvosios gamtos paslaptis.
