Rytdienos supergreiti kvantiniai kompiuteriai galės atlikti skaičiavimus ir išspręsti problemas eksponentiškai greičiau nei pažangiausi šių dienų kompiuteriai, tačiau šį potencialą ateityje jie gali panaudoti ir nedoriems tikslams, rašo Sciencealert.com.
Esminė rizika, pasak tarptautinės mokslininkų komandos, yra ta, kad visi šie supergreiti kompiuteriai bus vienodai greiti, kai reikės apeiti saugumo barjerus, įkaitant dešifravimą ir kodavimo mechanizmus, kuriais mes mėginame apsaugoti bendravimą internete.
„Vyriausybės ir kompiuterių industrija dirba su mokslininkais tam, kad sukurtų kvantinius kompiuterius. Tai labai svarbus mokslinis pasiekimas ir kvantiniai kompiuteriai jau per ateinančius dešimtmečius gali tapti realybe, – pranešime spaudai cituojamas vienas iš mokslininkų kriptografas Douglas Stebila'as iš Queenslando Technologijų universiteto Australijoje. – Kvantiniai kompiuteriai galės išspręsti sudėtingas mokslines problemas, kaip cheminių reakcijų simuliavimas, kur kas greičiau, nei šių dienų superkompiuteriai. Jie taip pat galės kur kas greičiau nulaužti kriptografiją, kuri naudojama interneto, telefonų ir kitos elektroninės komunikacijos apsaugai.“
Bet jei kvantiniai kompiuteriai pasirodys tik už dešimčių metų, kodėl jie mums kelia grėsmę? Atsakymas, pasak Stebila'o, – mūsų gynybos mechanizmai nebus adekvatūs ateityje. Kvantiniai kompiuteriai fiziškai negalės keliauti laiku ir mūsų užpulti, bet jei jie pažeis šių dienų interneto gynybos mechanizmus ateityje, tad visi duomenys, kuriuos turime dabar, gali būti rizikos zonoje tuomet.
„Nors kvantiniai kompiuteriai dar neegzistuoja, jei gali būti panaudoti retroaktyviai dešifruoti praeities transmisijas, – kalbėjo mokslininkas. – Todėl labai svarbu jau dabar pradėti atnaujinti telekomunikacijų infrastrukūrą.“
Visa tai skamba kaip mokslinė fantastika, tačiau įdėmiau pažiūrėjus visa tai tampa akivaizdu. Visi interneto duomenys – įskaitant asmeninius duomenis, bankų, vyriausybinę informaciją, rytoj automatiškai neišnyks.
Jeigu informacijos neperkelsime į atjungtą nuo kompiuterių tinklo režimą ir jei šifravimo mechanizmai liks tokiame lygyje, kaip yra šiandieną, tokia apsauga ateities kompiuteriams taps tarsi vaikų žaidimas.
Taigi Stebila'as ir kiti mokslininkai rūpinasi, kad dabarties internetas ateityje neatsidurtų rizikos zonoje ir ketina sustiprinti „Transort Layer Security“ (TLS) protokolą, kuris dabar naudojamas perduodamų duomenų šifravimui.
