Praėjusią savaitę Lietuvoje lankėsi Europos patentų tarnybos (EPT) ekspertų delegacija, kuri inicijavo vizitą advokatės Redos Žabolienės kontoroje „Metida“. Vizito metu buvo pasidžiaugta, kad Lietuvos išradėjai vis aktyviau siekia patentinės apsaugos savo išradimams Europoje ir pirmauja tarp Baltijos šalių pagal pateiktų Europos patento paraiškų skaičių.
Susitikimo metu taip pat buvo diskutuota apie problemas, su kuriomis susiduria savo išradimams intelektinės nuosavybės apsaugos siekiantys lietuviai bei aptarti būdai, kurie paskatintų mokslininkus ir verslininkus ryžtis dar labiau patentuoti savo išradimus Europoje.
Lietuvoje pateikiamų Europos patento paraiškų kiekis nuo 2010 m. nuosekliai auga – per 2014 m. buvo pateikta beveik 60 paraiškų. Pagal šį rodiklį praėjusiais metais Lietuva pirmą kartą pralenkė kitas Baltijos šalis. Verta paminėti, kad lietuviai apsaugos savo išradimams dažniausiai siekia Vokietijoje, Jungtinėje Karalystėje ir Prancūzijoje.
Pasak advokatės Redos Žabolienės kontoros „Metida“ patentų grupės vadovo dr. Jaceko Antulio, tokį patentavimo intensyvumo didėjimą galima paaiškinti tuo, kad Lietuvos valstybė aktyviai remia patentavimo procesą lietuviams išradėjams užsienyje, taip pat vis labiau yra įsisamoninama, kad intelektinės nuosavybės apsauga reikalinga ne vien dėl grožio, bet labiau dėl konkurencingumo didinimo ir investicijų pritraukimo tarptautinėje rinkoje.
Europos patentų tarnybos atstovai susitikimo metu pristatė technines sritis, kurių išradimus lietuviai siekia apsaugoti dažniausiai. Paaiškėjo, kad daugiausiai Europos patento paraiškų siekiama biochemijos, alkoholinių gėrimų, elektronikos, matavimo įrangos, mikrobiologijos, organinės chemijos, genetikos ir telekomunikacijų srityse.
EPT daugiausia paraiškų per visą laiką yra pateikęs Kauno technologijos universitetas – net 172. Antroje ir trečioje vietose, pateikę po daugiau nei 40 paraiškų, yra Vilniaus universiteto Biotechnologijos institutas ir Vilniaus Gedimino technikos universitetas. Pasak dr. J. Antulio, iš to galima spręsti, kad lietuviai investuoja į mokslinius tyrimus bei aktyviai konkuruoja su kitų šalių patentuotomis inovacijomis.
Vis dėlto, vertinant EPT pateiktų Europos patento paraiškų skaičių, reikia turėti omenyje tai, kad tik nedidelė dalis paraiškų išgyvena – Europos patentas suteikiamas tik apie 20 proc. Europos mastu patentuojamų išradimų.
„Paraiškų atmetimo priežastys gali būti labai įvairios: išradimas gali jau egzistuoti ar būti akivaizdus atitinkamos srities specialistui, taip pat gali būti neaiškiai arba nepilnai aprašytas, – teigia dr. Jacekas Antulis, advokatės Redos Žabolienės kontoros „Metida“ patentų grupės vadovas.
„Viena pagrindinių rekomendacijų asmenims, kurie planuoja teikti paraiškas Europos patentams gauti – visus darbus, susijusius su patentavimu, perduoti ir patikėti šios srities specialistams – patentiniams patikėtiniams, kurie atlieka patentines paieškas, paruošia tinkamus išradimo aprašymus, stebi laiko terminus, gerai žino procedūras bei jų seką, atsižvelgia į užsienyje esančių patentų tarnybų reikalavimus“, – teigia dr. Jacekas Antulis.
Pasak dr. J. Antulio, pasitaiko, kad dar neužpildę patento paraiškos, lietuviai viešai pristato savo išradimą parodose arba elektroninėje erdvėje. Nors toks atvejis nedažnas, siekiant išvengti tokių klaidų, reikėtų pasitarti su profesionalais ir išsiaiškinti, kada ir kokiomis sąlygomis galima viešinti su išradimu susietą medžiagą bei komercializuoti Lietuvoje ar užsienyje. Tai ne tik padėtų sutaupyti laiko, bet ir užtikrintų išradimo apsaugą.
