Gegužės 29 d. Vilniuje, parodų centre „Litexpo“ vyks pirmoji Baltijos šalyse ateities konferencija „ISM FUTURITY“. Joje apie tai, kaip mūsų gyvenimas atrodys po dešimties metų, pasakos drąsiausi pasaulio futuristai bei Lietuvos mokslo ir verslo lyderiai.
Viena diena ateityje – tokia konferencijos ašis suteiks galimybę „ISM FUTURITY“ dalyviams pamatyti ir pajusti, kaip atrodys viena 2025 m. pavasario diena.
„Konferencijos kalbėtojai daugiausiai dėmesio skirs konkretiems pavyzdžiams, kaip mes dirbsime, mokysimės bei gyvensime ateityje, kaip technologijų bumas keis mūsų pasaulėžiūrą ir kokias galimybes suteiks verslui, darbuotojams, kūrėjams ar mokslininkams. Norime sužadinti visų dalyvių vaizduotę ir padėti jiems pasiruošti ateičiai“, – sako konferenciją organizuojančio ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto generalinis direktorius Ivo Matser.
Pasak jo, konferencijos pranešėjai turi unikalias vizijas apie ateities pasaulį. Anna Lise Kjaer yra pasaulinio masto futuristė, kurios pagrindinė veikla yra ateities tendencijų nuspėjimas ir jų pritaikymas, kuriant verslo sėkmės istorijas. Ji garsėja ypatingu gebėjimu įžvelgti The next big thing, o tarp jos 1988 metais įkurtos konsultacijų bendrovės klientų yra „IKEA“, „Sony“, „Toyota“, „Unilever“, „Gap“, „Swarowski“ ir kitos.
A. L. Kjaer savo patirtį sudėjo į bestseleriu tapusią knygą „The Trend Management Toolkit: A Practical Guide“. Joje autorė pristato metodologiją, skirtą analizuoti tendencijas, pataria, kaip gautus rezultatus pritaikyti praktikoje, taip pat pateikia savo įžvalgas ir atvejų analizes. „The Financial Times“ apie Anne Lise Kjaer rašė, kad „jos unikali pasaulio vizija yra išradinga kaip ir Salvadoro Dali, tik ji kuria socialinius prototipus, remdamasi tendencijomis, kurios dar tik mezgasi“.
James Bellini yra futuristas, tituluojantis save „ateities istoriku“. Jis yra įsitikinęs, kad artimiausiu metu bus padaryti išradimai, kurie iš pagrindų sukrės pasaulį, ir pasakoja apie tai, kokios įtakos šie išradimai turės tam, kaip mes gyvename, dirbame, vartojame, išrandame, bendraujame ir netgi maitinamės.
Kokius klausimus sau kels ateities profesionalai, kaip galimybės statyti išmaniuosius namus ir kurti išmaniuosius miestus keis visuomenę, ką žada proveržiai genų inžinerijoje, kas slypi po giganomics ir holacracy koncepcijomis, kada išplėstosios realybės architektai ir smegenų signalų koduotojai taps paklausiausiomis profesijomis – visa tai patenka po savitu Jameso Bellini padidinamuoju stiklu, o įžvalgos pristatomos tik su jam būdinga energija.
Nicklas Bergman turi dvidešimties metų patirtį kaip verslininkas ir investuotojas, daugiausiai dėmesio skiriantis naujausioms technologijoms – tinklo paslaugoms, nanotechnologijoms, kompiuterių technikai, naujų medžiagų vystymui ir šiuolaikinėms meno formoms. Jis yra kelių bendrovių įkūrėjas ir pagrindinis investuotojas.
Kaip pranešėjo futurizmo tema, vienas pagrindinių Nicklo Bergmano teiginių yra „Ateitis nėra tokia, kokia ji buvo“. Kur mus nuves technologijos? Ar mes pasiruošę ateičiai? Galimybės yra beribės, o šiuo metu mes stebime aušrą eros, kurioje technologijos pakeis suvokimą, kas mes esame. Nicklas Bergmanas teigia, kad nebeverta kelti klausimo, ką technologijos darys – geriau klausti, kiek mes turėtume leisti technologijoms daryti.
Konferencijos pranešėjai kartu su žymiais Lietuvos mokslo ir verslo atstovais – ISM mokslo prorektoriumi prof. Leonidu Donskiu, telekomunikacijų bendrovės TEO generaliniu direktoriumi Kęstučiu Šliužu – diskutuos, kaip atrodys viena diena ateities mieste. Diskusiją moderuos žurnalistas ir mokslo populiarintojas Rolandas Maskoliūnas.
Paieška archyve
