„Inovacijų švieslentėje Lietuva yra, švelniai tariant, ne pirmoje vietoje. Be verslo ir mokslo bendradarbiavimo proveržio šioje srityje negalime tikėtis“, – teigė Lietuvos ūkio ministras Evaldas Gustas Kauno technologijos universiteto (KTU) organizuotoje konferencijoje „Lietuvos mokslas ir pramonė 2015: ateities gamyba 2030“. Pasak ministro, silpnoji grandis šiame bendradarbiavime yra savitarpio supratimo trūkumas.
Ateities verslo iššūkiai bei mokslo ir verslo bendradarbiavimas – pagrindinės tarptautinės konferencijos temos. Konferencija vyko lietuvių kalba, siekiant, kad pasaulinio lygio idėjos pasiektų plačią Lietuvos verslininkų ir mokslininkų auditoriją.
Pasak KTU mokslo prorektorės Astos Pundzienės, nors šis renginys organizuojamas jau daugiau kaip 60 metų, mokslas ir verslas vis dar mokosi susikalbėti ir atsikratyti ankstesnių bendravimo stereotipų. „Neretai trūksta laiko papasakoti vieni kitiems, ką veikiame ir kodėl. Tokie susitikimai yra puiki proga pasitikrinti, ko tikisi ir ką vieni iš kitų gali gauti mokslas ir verslas. Metas pakeisti santykius, kurie susiformavo planinės ekonomikos laikais ir subrandinti juos inovacijų ekonomikos kontekste“, – sakė A. Pundzienė.
Konferencijoje „Mokslas ir pramonė 2015: ateities gamyba 2030“ pranešimus skaitė tyrėjai ir verslo atstovai iš JAV ir Danijos, atstovaujantys prestižines mokslo įstaigas, tokias kaip Stanfordo universitetas ar Kopenhagos ateities studijų institutas, plenarinėje diskusijoje dalyvavo Lietuvos politikos, mokslo ir verslo elitas.
„Pamatyti, kaip idėja tampa daiktu, žmonėms naudinga technologija – nepaprastas jausmas“, – sakė vienas iš konferencijos pranešėjų Johnas Erlandas Ostergaardas, įmonės „Blue Ocean Robotics“ steigėjas ir partneris. Mokslininkas, įsteigęs 7 sėkmingus startuolius, šiandien kartu su KTU kuria robotus statybos pramonei, mokykloms ir žemės ūkiui.
Mokslo ir verslo sąjungą palaimino dangus – įsitikinęs futuristas Carstenas Beckas, Kopenhagos ateities tyrimų institute tiriantis rytojaus rinkos tendencijas ir kuriantis scenarijus žymiausioms pasaulio įmonėms. Jo teigimu, visi pasaulio progresą lėmę išradimai atsirado mokslo įstaigose. Silicio slėnio patirtimi pasidalinti atvykęs Stanfordo universiteto Rentgeno laboratorijos vadovas Artūras Vailionis teigia, jog atviros prieigos centrai yra svarbus katalizatorius mokslo ir verslo bendradarbiavimui. Ypač jie reikalingi skatinant smulkų ir vidutinį verslą.
„Mažoms įmonėms, kurios neturi įrangos, tačiau turi gerą idėją ir žino, kaip pagaminti produktą mes esame išsigelbėjimas“, – įsitikinęs atviros prieigos centre viename inovatyviausių pasaulio universitetų dirbantis lietuvis mokslininkas.
Konferencija „Lietuvos mokslas ir pramonė 2015: ateities gamyba 2030“ vyko KTU „Santakos“ slėnyje. Svarbiausias Kauno aukštojo mokslo institucijas vienijantis „Santakos“ slėnis ekspertų jau seniai pakrikštytas Kauno regiono Silicio slėniu. Aukščiausius tarptautinius standartus atitinkanti laboratorijų įranga, sukauptas mokslinis potencialas čia leidžia atlikti pasaulinio lygio tyrimus.
