Balandžio 19 d. technologijų pasaulis šventė svarbią simbolinę datą – lygiai prieš penkiasdešimt metų nuo šios dienos buvo suformuluotas Gordono Moore'o dėsnis, kuris teigia, kad kompiuterių procesorių sparta kas dvejus metus padvigubėja.
1956 m. balandžio 19 d. Gordonas Moore'as, vėliau įkūręs bendrovę „Intel“, išpublikavo straipsnį, kuriame skelbė, jog komponentų skaičius integruotose schemose iki to meto ne tik kasmet dvigubėjo, bet kad ši tendencija ir toliau tęsis dar bent dešimtmetį, skelbia engadget.com.
Vėliau jis kas dvejus metus dėsnį pakoreguodavo – dabar teigiama, kad kompiuterių galia padvigubėja kas pusantrų metų, – tačiau neoficialaus dėsnio principai išliko tokie pat.
G. Moore'o įžvalgos tapo ne tik nuolat tobulėjančios kompiuterių galios augimo pranašystėmis, bet ir žymėjo kompiuterių pramonės keliamų tikslų gaires.
Nuolat peržiūrimas dėsnis galiojo penkis pastaruosius dešimtmečius, tačiau jau kuris laikas sakoma, jog jis galioti nustos. Mat procesorių dydžiui pasiekus vos 14 nanometrų visa pramonė gali greitai prieiti fizines ribas. Schemos dabar yra tokios mažos, kad šilumos sumažinimas tampa labai didele problema.
G. Moore'o dėsnis greičiausiai išgyvens dar keletą procesorių atnaujinimo kartų, tačiau tikėtinai, kad norint dėsnį taikyti toliau procesorių kūrėjams prireiks naujų medžiagų arba egzotiškų duomenų perdavimo technikų, tokių, kaip kvantinis teleportavimas.
Tiesa, puslaidininkių gaminimo bendrovės jau ne kartą skelbė priėjusios ribas, tačiau jos vis būdavo įveikiamos.
