Šiemet gražiausiu interneto srities vardu su savitomis lietuviškomis raidėmis skelbiamas Voveraitė.lt. Lietuvos kompiuterininkų sąjunga kartu su KTU Interneto paslaugų centru DomReg.lt ir Valstybine lietuvių kalbos komisija tokį konkursą surengė antrą kartą. Iš pradžių buvo atrinkta šešiolika internacionalizuotųjų vardų (tarptautinė santrumpa – IDN), toliau už gražiausią vardą balsavovisi norintys. (Balsavimas vyko 2015 m. kovo 27 d. iki balandžio 15 d. svetainėje VLKK.lt, apie rinkimus pranešta įvairiose žiniasklaidos priemonėse.)
Iš 854 balsų daugiausiai atiduota už vardą Voveraitė.lt – 164 balsai (19,2 %). Tai sporto salės Telšiuose interneto svetainė (sukurta Valento Juškevičiaus). Nedaug atsiliko vardas nebeprisikiškiakopūsteliaujantiesiems.lt – 156 balsai (18,6 %). Ši svetainė sukurta norint atkreipti dėmesį į ilgiausią lietuvių kalbos žodį (formą). Jaunųjų humanitarų stovyklos interneto svetainės pavadinimui Užuovėjos.lt teko 83 balsai (9,7 %). Toliau – Čiutyta.lt (82 balsai, 9,6 %), Garbanė.lt (77 balsai, 9 %), Aukštėja.lt (64 balsai, 7,5 %), Rudė.lt (50 balsų, 5,9 %) ir kt.
Gražiausio interneto srities vardo konkurso tikslas – paskatinti registruoti taisyklingus lietuviškus vardus. Praėjusiais metais gražiausiu buvo išrinktas vardas Klaužada.lt.
Organizatorių pastebėjimu, nemažai vardų, turinčių savitųjų lietuvių kalbos abėcėlių raidžių, vykstant pirmajam gražiausio vardo konkursui užregistravo perpardavinėtojai. Šiemet apie šimto tokių vardų registracija nuo balandžio mėnesio nebepratęsta, taigi vardai tapo laisvi. Todėl tiems, kas pageidaujamą vardą anksčiau rasdavo užimtą, dabar vertėtų patikrinti galimybes iš naujo.
Yra dar viena internetinio adreso dalis, kurioje lietuviškų savitųjų raidžių vartojimas visiškai priklauso nuo svetainės tvarkytojo. Ta dalis yra po interneto pagrindinio pavadinimo, pasvirojo brūkšnio. Štai keletas pavyzdžių:
- http://lt.wikipedia.org/wiki/Vikipedija/Panevėžys
- http://lietuvai.lt/wiki/Žodžių daryba
- http://ims.mii.lt/EKŽ
Deja, dar yra nemažai svetainių, kurių autoriai daro rašybos klaidų sąmoningai nevartodami savitųjų lietuviškų raidžių. Ypač dažnai tokių klaidų pasitaiko žiniasklaidos svetainėse – tinklalapių adresuose nurodomos iškraipytos straipsnių antraštės. Straipsnio autorius, žinoma, klaidų antraštėje nedaro, bet nejaukiai jaučiasi, kai norėdamas pacituoti straipsnį turi kartoti svetainės kūrėjų sukurtą adresą su klaidomis.