Nacių laivyno Enigmos kodą perkandęs ir Jungtinei Karalystei išvengti kapituliacijos padėjęs britų matematikas Alanas Turingas per savo gyvenimą rašė mažai – rankraščių ar dienoraščių buvo labai nedaug, o išliko dar mažiau. Geriausiai išsilaikęs egzempliorius – iki šiol nežinotas 56 puslapių sąsiuvinis, kuriame genialus mokslininkas plėtojo „kompiuterių mokslo pagrindus“. Šis sąsiuvinis ką tik aukcione parduotas už 1 025 000 dolerių.
Po A. Turingo mirties sąsiuvinį paveldėjo jo bičiulis, irgi matematikas Robinas Oliveris Gandy. Į vidurinius puslapius jis kurį laiką rašėsi savo sapnus, todėl šis sąsiuvinis niekad nebuvo patekęs į viešai prieinamą Turingo darbų archyvą. Maža to, apie šį 1942 m. datuojamą sąsiuvinį iki šio aukciono niekas nebuvo nei girdėjęs, nei to sąsiuvinio matęs.
A. Turingas žinomas ne tik dėl nuopelnų savo šaliai Antrojo pasaulinio karo metu, bet ir dėl fundamentalių kompiuterijos ir dirbtinio intelekto darbų. Jis gyveno laikmečiu, kai jo šalyje homoseksualumas buvo kriminalizuotas, todėl 1952 m. buvo nuteistas cheminei kastracijai, o po dviejų metų nusižudė, suvalgydamas kalio cianide mirkytą obuolį. 2013 metais karalienė Elžbieta II suteikė A. Turingui pomirtinę malonę.
A. Turingo gyvenimas detaliai aprašytas Andrew Hodges knygoje „Alan Turing: The Enigma“, pagal kurią pastatytas Oskarui nominuotas vaidybinis filmas.
Paieška archyve
