„Nereikia didelių pastangų tam, jog atominė elektrinė pasiektų nestabilumo būseną. Ji turi tiek energijos, kad gali sunaikinti save. Dronai gali būti panaudoti siekiant iššaukti tokią reakciją“, – žiniasklaidai sakė branduolinės energijos specialistas John Large, teigdamas, kad nepilotuojamos oro transporto priemonės turi perspektyvų būti panaudotos terorizmo aktams vykdyti, taikiniu pasirinkus atomines jėgaines.
J. Large procesą paaiškino gana primityviai. Anot jo, procesas vyktų taip – vienas dronas atsitrenktų į skirstomuosius tinklus, tiekiančius energiją elektrinei, tai sukeltų nesklandumų varomosios galios panaudojime ir atominės jėgainės reaktoriaus (generuojančio tūkstančio megavatų srovę, kurios pakanka įžiebti pusei Paryžiaus) vėsinimas priklausytų tik nuo vidinių dyzelino generatorių. Tuomet generatoriai taip pat būtų atjungti pasinaudojus oro robotu. Atjungus aušinimo sistemas, reikėtų tik trisdešimties sekundžių iki tol, kol kuro kasetė pradėtų tirpti ir prasidėtų branduolinių medžiagų išsiliejimo procesas.
Siekiant suprasti situacijos rimtumą, pakanka prisiminti Japonijoje įvykusią tragediją 2011-aisiais, kai cunamio banga sutrikdė Fukušimos atominės elektrinės veiklą ir paskatino branduolinio išsilydimo procesą. Tačiau dabar, kai oro robotų panaudojimo galimybės tampa neribotos, žemės drebėjimai, ar kitos gamtos stichijos, nebėra didžiausią nerimą keliantys veiksniai. Terorizmas, pasitelktus skraidančią robotų techniką, tapo aktualesne problema. Žinoma, neseniai Prancūzijoje įvykęs teroro aktas paskatino vyriausybę atkreipti dėmesį į visas „silpnas“ vietas, bet, anot specialistų, tai – nėra paranoja. Diskusijas šia tema paskatino ir tai, jog, pavyzdžiui, pernai Prancūzijoje „neaiškūs“ dronai buvo pastebėti greta trylikos atominių elektrinių. Visgi šalies valdžios teigimu, situacija aktuali ne tik Prancūzijai. Tai reali grėsmė visoms valstybėms, kuriose yra aktyvių (veikiančių arba neseniai veikusių) atominių jėgainių. Todėl, pasak John Large, norint išvengti katastrofos dauguma branduolinių energijos stočių ne tik turėtų būti uždarytos, bet taip pat vertėtų imtis papildomų atsargumo priemonių, siekiant užtikrinti gyventojų saugumą.
„Jeigu atominių elektrinių dizainas, amžius ar vieta nėra tinkami, valdžia privalo apsvarstyti būtinybę uždaryti netinkamas jėgaines“, – mano J. Large ir taip pat priduria, kad dauguma atominių elektrinių, esančių Prancūzijoje, neatitinka saugumo reikalavimų, o branduolinės jėgainės Europoje yra neįtikėtinai senos ir privalo būti išanalizuotos, siekiant įsitikinti ar nekelia grėsmės šiuo, „dronų terorizmo“, aspektu. Vis dėlto specialistas taip pat pripažįsta, kad draudimas oro robotus skraidinti aplinkinėse vietovėse, kuriose yra atominės elektrinės, problemos neišspręstų, o priešingai, sukeltų chaosą tarp eilinių dronų vartotojų.
Specialistai primena, jog visos atominės elektrinės yra suprojektuotos siekiant sumažinti nelaimingų atsitikimų tikimybę iki minimumo, tačiau jėgainės nesukurtos taip, kad būtų pajėgios išvengti teroro aktų. Pavyzdžiui, Prancūzijoje net 75 proc. visos energijos išgaunama pasitelkus penkiasdešimt devynis branduolinius reaktorius, taigi neįmanoma numanyti kas nutiktų, jei atominės jėgainės Prancūzijoje taptų teroristų taikiniu.
Prancūzijos Civilinės aviacijos administracijos duomenimis, nuo 2012 metų buvo išduota 1300 leidimų naudoti oro robotus komerciniams tikslams. Tačiau žmonės dronus įsigyja bei naudoja net ir neturėdami specialių leidimų bei piloto licencijų, todėl kontroliuoti nepilotuojamų aviacijos mechanizmų eksploataciją, vykdant terorizmo prevenciją, yra neįmanoma. „Dabar dronus galima nusipirkti daugelyje parduotuvių, tačiau svarbiausia tai, jog atsiranda tiek daug sumanių mėgėjų, kurie patys kuria dronus ir dalis jų yra tikrai įspūdingi. Dėl šios priežasties, tai tampa nauja grėsmės rūšimi blogose rankose,“ – teigia J. Large primindamas apie oro robotų invaziją ne tik atominių jėgainių oro erdvėje, bet ir skrydžius virš kitų svarbių šalies institucijų.
Verta prisiminti incidentą, kuomet šių metų sausio pabaigoje nedidelis oro robotas kelias sekundes skrido prezidento rūmų erdvėje, o pernai Izraelio turistas praleido naktį kalėjime, nes droną skraidino virš Dievo Motinos katedros.
Prancūzijos Civilinės aviacijos administracijos atstovas spaudai negalėjo viešai pakomentuoti susidariusios situacijos, tačiau pranešė, jog vietos Apsaugos ministerija rengia teisės aktus dėl tolesnio nepilotuojamų oro transporto priemonių panaudojimo. O „Electricite de France“ organizacijos, atsakingos už šalyje esančių atominių reaktorių veiklą, ryšių su visuomenę direktorius Aurelien Cassuto paneigė grėsmės tikimybę. Jo teigimu, Prancūzijoje esančios branduolinės jėgainės yra sukurtos taip, kad gebėtų atlaikyti bet kokį išorinį „stresą“.
