Naujausias saugumo sprendimų kūrėjos ESET tyrimas atskleidžia, kad daugiau nei pusė (54 proc.) tėvų neįtartų, kad jų vaikas kenčia patyčias internete, taip pat dauguma tėvų visiškai nėra pasirengę ir tinkamai susipažinę, kaip kovoti su šia augančia grėsme jų vaikams.
Internetiniu užgauliojimu yra siekiama ką nors įbauginti, nuliūdinti ar net grasinti. Statistika rodo, kad Lietuvoje beveik kas penktas paauglys yra patyręs elektronines patyčias, tačiau naujausi duomenys rodo, kad šis skaičius nuolatos didėja.
ESET saugumo sprendimus Lietuvoje platinančios įmonės „Baltimax“ produktų vadovas Deividas Švėgžda teigia, jog patyčios internete yra nuolat auganti grėsmė vaikams, tačiau šiuo metu tai dar gana nauja tema daugumai tėvų, kurie su tuo nėra susidūrę anksčiau. „Vienas iš svarbiausių skirtumų tarp užgauliojimų internete ir realybėje yra tai, kad interneinės patyčios vaiką gali pasiekti jo asmeninėje erdvėje, kambaryje. Todėl toks užgauliojimas gali būti dar pavojingesnis, nes vaikas gali jaustis, kad neturi kur pabėgti“.
Pasak ekspertų, geriausias būdas apsisaugoti nuo kibernetinių patyčių – kalbėtis su vaiku ir stengtis suprasti jo dabartinę situaciją. Tėvai turėtų patarti savo vaikams nereaguoti į grėsmes, nors trinti gaunamas žinutes irgi nevertėtų – jų gali prireikti įrodymams apie galimas patyčias.
Pasak D. Švėgždos, yra galybė skirtingų būdų apsisaugoti nuo internetinių patyčių, tačiau viskas priklauso nuo to, kas tai vykdo. Jei patyčias internete sukelia kitas vaikas mokykloje, tėvai turėtų susisiekti su jų mokytoju. Jei tai vykdo nepažįstamas žmogus, reiktų kreiptis į savo interneto tiekėją, kad asmuo būtų užblokuotas ir daugiau nebegalėtų susisiekti su vaiku. Tik retais atvejais yra rekomenduojama patiems kreiptis į patyčias sukeliantį asmenį, nes toks veiksmas gali sukelti dar daugiau bėdų.
