Diskusijoje, kurią kovo 19 d. Kaune surengė Europos Parlamentas kartu su Kauno technologijos universiteto Europos institutu, aptartos ES pastangos keisti skaitmeninės rinkos reguliavimą. Vieni rinkos dalyviai pasisako už bendras taisykles visoje ES erdvėje, o kiti baiminasi, ar jos nesukurs pašalinių trikdžių. Kokie turėtų būti nauji ES teisės aktai šioje srityje? Dalyvių nuomonės išsiskyrė.
Ryšių reguliavimo tarnybos direktoriaus pavaduotojas Giedrius Pūras siūlė palikti daugiau reguliavimo laisvės pačioms valstybėms, nes „pritaikant vieną sprendimą visoms ES šalims kyla rizika ne viską įvertinti“. Kitas tarnybos atstovas Paulius Vaina ragino nepamiršti to, kad skirtingose šalyse rinkos dalyviai veikia nevienodomis natūraliomis sąlygomis. „Pavyzdžiui, kalnuotose, daug salų ar retai gyvenamų teritorijų turinčiose šalyse sukurti patikimą ir spartų interneto ryšį kainuoja gerokai brangiau nei tankiai apgyvendintose lygumų šalyse. Naujos technologijos bei nauji verslo modeliai reikalauja tokio naujoviško reguliavimo, kuris skatintų investicijas ir apsaugotų vartotoją, o kartu negadintų to, kas jau veikia“, – pažymėjo prelegentas.
Pasak Lietuvos laisvosios rinkos instituto prezidento Žilvino Šilėno, netgi taikant vienodas taisykles susiklostys skirtingos sąlygos, kainos bei modeliai. Jo įsitikinimu, derėtų sudaryti geresnes taisykles visiems veikti, o ne stengtis paveikti veiklos formą, nes bandymai pašalinti natūralius barjerus nepavyksta arba už tai sumoka vartotojai. Ž. Šilėnas pateikė tarptinklinio ryšio kainų reguliavimo pavyzdį: ES pradėjus jas reguliuoti, mažesnių pajamų žmonės, nekeliaujantys ES viduje, subsidijuoja keliaujančiuosius. „Reikia atskirti vartotojų apsaugą nuo to, kad kažkas turi už kažką sumokėti. Vartotojų apsauga šioje vietoje būtų tinkamas valstybinis ar specialusis mokestis už tarptinklinį ryšį“, – teigė Ž. Šilėnas.
Tarptautinės telekomunikacijų sąjungos Korporatyvinės strategijos departamento direktorius Tomas Lamanauskas į diskusiją įsijungė audiovizualiniu ryšiu iš Ženevos. Jis pažymėjo, jog fiksuotojo ir mobiliojo plačiajuosčio ryšio srityje Europa yra lyderė, ir šią lyderystę svarbu išlaikyti. „Politika ir reguliavimas turi atliepti rinkos tendencijas. Jei Europa nori būti stipri žaidėja pasaulinėje rinkoje, kurioje dominuoja JAV ir Kinija, ji turi veikti kaip bendra rinka“, – pridūrė kalbėtojas.
„Galimybė prognozuoti yra pagrindinis investicijų variklis“, – pabrėžė bendrovės „Teo“ teisės reikalų vadovė Eglė Gudelytė-Harvey. Pasak jos, paslaugoms plėtoti reikia investicijų ir inovacijų, o joms būtinas teisinis stabilumas. Todėl svarbu, kad panašios paslaugos būtų reguliuojamos vienodai. „Teo“ atstovės manymu, vartotojai taip pat nori paprastumo ir nuspėjamumo, kad galėtų pasirinkti paslaugas žinodami, jog jų teikimo sąlygos rytoj nepasikeis.
E. Gudelytės-Harvey nuomone, konkurencingose rinkose tinklo neutralumo reguliuoti nereikia, bet jei Europos Parlamentas ir ES Taryba nuspręstų tai daryti, toks reguliavimas turėtų būti grįstas bendraisiais principais, o ne detaliomis taisyklėmis. „Tai suteiktų daugiau erdvės ir laisvės tvarkant bei teikiant paslaugas“, – pridūrė prelegentė.
Bendros ES skaitmeninės rinkos sukūrimas yra vienas svarbiausių šios kadencijos Europos Parlamento prioritetų, galinčių sustiprinti ES konkurencingumą ir sukurti šimtus tūkstančių darbo vietų. Šiuo metu europarlamentarai kaip tik imasi svarstyti naujų šios srities teisės aktų projektus, todėl diskusijoje išreikštos Lietuvos rinkos dalyvių nuomonės jiems bus itin svarbios.
