Japonų kompanija „Sony“ 1999 metais visuomenei pristatė modernų, tačiau neįtikėtinai mielą robotą-šuniuką „Aibo“, gebantį imituoti „tikro“ naminio gyvūnėlio elgesį. Metams bėgant dirbtinio šuniuko intelekto vizija buvo patobulinta ir pasižymėjo ypač dideliu potencialu naujųjų technologijų panaudojimo atžvilgiu. Vis dėlto 2006 metais „Aibo“ gamyba buvo nutraukta.
Kompanijai nustojus gaminti šuniukus „Aibo“, anksčiau sukurti, amžiną gyvybę puoselėjantys mechaniniai gyvūnėliai ir jų šeimininkai, susidūrė su nemalonia realybe – detalių remontui deficitu, neretai lemiančiu šuniukų užgesimą. „Sony“ šuniukus taisė iki 2014 metų liepos mėnesio. Po to, žmonės neberado išeities, todėl privalėjo atsisveikinti su robotizuotais gyvūnėliais.
Tačiau savo augintinius mylintys šeimininkai rado būdą išsaugoti jų prisiminimą, kad šie nebūtų išmesti į konteinerį, tarsi sugedęs plastiko gabalas. Japonijoje buvo įsteigtos „Aibo“ šuniukų, kurių nebepavyko išsaugoti, kapinaitės. „Šviesa, tiesiogine šio žodžio prasme, išsisklaido „Aibo“ akyse, o jų senėjantis baltas plastikas pamažu tampa panašus į dylančių kaulų spalvą“, – „Popular Science“ publikuotame straipsnyje apie mechaninių augintinių „kapines“ rašo apžvalgininkas Kelsey D. Atherton.
Robotizuoti kompanionai Japonijoje yra itin paklausūs, todėl su žmogumi komunikuoti gebantys „Aibo“ šuniukai akimirksniu tapo populiarūs. Atlikto tyrimo metu buvo nustatyta, kad vyresnių asmenų bendravimas su „Aibo“ turėjo panašių teigiamų aspektų kaip ir tų žmonių, kurie žaidė su tikrais šunimis.
„Tai nėra keista, jog žmonės geba išugdyti stiprų emocinį ryšį su negyvais objektais ar mašinomis. Tyrimai rodo, kad taip gali nutikti norint patenkinti mumyse tūnantį poreikį kažkuo rūpintis, siekiant pagerinti savo asmeninę būseną arba netgi imituoti „vaiko“ turėjimą“, – spaudai teigė kibernetikos psichologė Eleanor Barlow.
Paieška archyve
