Šiandien Europos Komisijos paskelbtame naujajame skaitmeninės ekonomikos ir visuomenės indekse glaustai apžvelgiamos visų valstybių galimybės naudotis ryšiu (ar daug kur įdiegtas spartus ir įperkamas plačiajuostis ryšys), naudojimosi internetu įgūdžiai, naudojimasis elektroniniais ištekliais (nuo naujienų iki prekybos), kaip išplėtotos svarbiausios skaitmeninės technologijos (e. sąskaitos, debesijos kompiuterija, e. komercija ir t. t.) ir skaitmeninės viešosios paslaugos (pavyzdžiui, e. valdžia ir e. sveikata).
2015 m. skaitmeninės ekonomikos ir visuomenės indekse 0,5 bendro balo (vertinimo skalė nuo 0 iki 1) įvertinta Lietuva yra vienuolikta iš 28 ES valstybių narių. Palyginti su praėjusiais metais (9 vieta indekse), Lietuva nepasinaudojo spartaus ir nebrangaus plačiajuosčio ryšio tinklų, kurie yra plačiai prieinami, teikiamomis galimybėmis. Spartusis (+30 Mbps) plačiajuostis ryšys yra prieinamas 97 proc. namų ūkių. Tačiau plačiajuostį ryšį yra užsisakę tik 58 proc. namų ūkių (t. y. gerokai mažiau nei ES vidurkis – 70 proc.). Kita vertus, net pusė (49 proc.) šių vartotojų renkasi spartųjį plačiajuostį ryšį (ES vidurkis – tik 22 proc.). 25 proc. Lietuvos gyventojų nėra naudojęsi internetu, tačiau dauguma interneto naudotojų naudojasi e. bankininkyste (74 proc.) ir vaizdo telefonija (79 proc.). 18 proc. Lietuvos mažųjų ir vidutinių įmonių prekiauja internetu, o 11 proc. vykdo tarptautinę prekybą internetu.
Lietuva priskiriama vidutinių veiklos rezultatų valstybių grupei. Be Lietuvos, vidutinių veiklos rezultatų grupei priskiriamos ir Airija, Austrija, Belgija, Čekija, Estija, Ispanija, Jungtinė Karalystė, Liuksemburgas, Malta, Portugalija, Prancūzija ir Vokietija. Lyderių pozicijas užima Danija (skaitmeninės veiklos balas – 0,68 iš 1), Švedija ir Suomija. Estija yra 7, Latvija – 19 iš visų ES valstybių narių.
Paieška archyve
