Pastaruoju metu dronų „prieinamumas“ tapo kur kas didesnis – pasiūla išaugo, kainos krito, žmonių susidomėjimas suintensyvėjo. Vis daugiau nepilotuojamų oro transporto priemonių pakyla į dangų.
Neseniai FAA visuomenę informavo apie spartėjantį dronų integracijos veiksnį ir kaip pavyzdį paminėjo oro robotą, kuris buvo pilotuojamas netoli kitos aviacijos priemonės, sukeliant pavojų. Vis dėlto daugybę klausimų, panaudojimo aspektu, dronai kelia ne tik visuomenės atžvilgiu. Paukščių gerovė taip pat skatina susimąstyti. Aktualią temą, leidinyje „Popular Science“, analizuoja apžvalgininkas Kelsey D. Atherton. Autorius iškelia svarbius klausimus dronų integracijos galimybių bei rezultatų atžvilgiu gamtos pasaulyje.
Kelsey D. Atherton pateikia pavyzdžius, susijusius su draudimu pilotuoti dronus nacionaliniuose parkuose. Pernai JAV Nacionalinė Parkų tarnyba, prabildama apie dronų žalą laukinei gamtai, uždraudė bet kokią oro robotų eksploataciją Josemičio nacionaliniame parke . Toks sprendimas buvo sukoncentruotas į sakalų lizdų apsaugojimo būtinumą. Po šio įvykio, draudimas pilotuoti dronus įsivyravo ir kituose parkuose. Visgi, netrukus po paskelbimo apie draudimą, Jeloustono nacionaliniame parke (angl. Yellowstone National Park ) turistas sudaužė savo skraidinamą oro robotą, sukeldamas pavojų gamtai.
Manoma, kad kuo daugiau nepilotuojamų oro transporto priemonių pakyla į dangų, tuo didesnė tikimybė sujaukti ilgaamžius, tradicinius paukščių gyvenimo įpročius, t.y. paukščių gyvenimo ir egzistavimo gamtoje modelį. Autorius primena, jog sakalai mūsų pasaulyje gyvena tūkstančius metų, o dronai – naujų laikų išradimas, griaunantis gamtoje nusistovėjusias taisykles. Remdamasis šia samprata Kelsey D. Atherton iškelia susimąstyti verčianti klausimą – ar paukščiai sugebėtų išmokti taktikos, kuri jiems padėtų nugalėti „įsibrovėlius“?
Džordžijos Sakalų asociacijos (angl. Georgia Falconry Association) prezidentas ir direktorius Joey Seabolt į tokius samprotavimus žvelgia kritiškai. Pasak jo, paukščių treniravimas, siekiant juos išmokyti susidoroti su oro robotais, sukeltų paukščiams neįtikėtiną grėsmę. Pastarajai nuomonei pritaria ir ekspertas Roger Chastain, kurio teigimu, net jei ir dronai nėra itin pavojingi paukščiams, rizikuoti neverta. „Sky Falconry“ bendrasavininkas Kirk Sellinger mano, jog tokia galimybė yra ir ji labai reali, visgi, pernelyg pavojinga paukščių atžvilgiu.
Sakalininkas Chris Davis pripažįsta bandęs išmokyti sakalą numušti droną, tačiau ta patirtis nebuvo teigiama. Anot jo, oro robotai paukščių akimis yra kažkas nepažįstamo ir nenatūralaus, todėl instinktai, padedantys jiems nuspręsti kaip elgtis, nėra išlavinti.
Vis dėlto, kartais, oro robotuose įžvelgdami konkrečią grėsmę paukščiai juos puola net ir be papildomų treniruočių. Verta prisiminti 2014 metų rudenį „YouTube“ tinklapyje patalpinti vaizdo įrašą, kuriame užfiksuota kaip vanagas užpuola droną.
Nepaisant to, ekspertai teigia, kad verčiau paukščius treniruoti prie oro robotų „priprasti“, o ne juos pulti. Manoma, jog ateityje plėšrieji paukščiai, išlavinę instinktus, sugebės tinkamai reaguoti į dronus – patys nuspręsdami ar jie jiems kelią grėsmę, ar ne.
