Ketvirtadienį oficialiai atidaryta Vilniaus universiteto Fizikos fakultete įrengta Telekomunikacijų mokslo centro M2M (Machine-to-machine) laboratorija. Naujoji laboratorija studentams atveria daugiau galimybių mokytis naujausių informacinių technologijų ir kurti inovatyvius technologijų plėtros projektus, kurie ateityje gali peraugti į rimtus verslo planus.
„Būtent pradiniame taške – rengiant specialistus – ir turėtų dalyvauti verslo įmonės galvodamos apie Lietuvos ateitį. Technologijos, ir būtent aukštosios technologijos, sukuria didelę pridėtinę vertę, o jaunimas, kuris studijuoja šioje srityje, su žiniomis ir jaunatvišku veržlumu ateina į tas pačias įmones arba kuria savo įmones ir reikšmingai prisideda prie technologijų plėtros Lietuvoje“, – įsitikinęs l. e. p. Vilniaus universiteto rektorius prof. habil. dr. Jūras Banys.
Moderni laboratorija yra aprūpinta šiuolaikiška telekomunikacijų įranga. Pirmąją laboratorijos įrangą jau anksčiau universitetui dovanojo UAB „Wilibox“ ir telekomunikacijų bendrovė „Tele2“. Šiais metais „Tele2“ vėl skyrė paramą VU mokslui ir laboratoriją papildė naujais išmaniaisiais įrenginiais. Be to, operatorius įsteigė dvi vardines stipendijas – po 500 eurų teks dviem studentams, kurių projektai bus pripažinti geriausiais M2M technologijų srityje.
„Tikimės, kad laboratorijos atidarymas paskatins studentus susieti savo darbą su M2M technologijomis. Kartu su duomenų perdavimu tai yra viena sparčiausiai augančių mūsų veiklos sričių, tad čia – daug perspektyvų. M2M technologijos padeda žmonėms gyventi patogiau ir taupyti laiką, o verslui – dirbti efektyviau ir kokybiškiau“, – sakė Petras Masiulis, „Tele2“ generalinis direktorius.
„Wilibox“ dovanoti jų gamybos originalūs „Carambola“ moduliai bei „Tele2“ išmanieji telefonai ir planšetiniai kompiuteriai jau pravertė pirmiems šioje laboratorijoje gimusiems inovatyviems projektams, kurie buvo pradėti kurti nė nesulaukus oficialaus laboratorijos atidarymo. Studentai M2M laboratorijoje jau sukūrė išmanaus namo prototipą ir sėkmingai pristatė savo pirmąjį produktą parodoje „Studijos 2014“. Ten pat buvo sukonstruoti ir vaizdo kameromis apginkluoti žaisliniai automobiliai, valdomi mobiliuoju telefonu ir perduodantys vaizdą į planšetinį kompiuterį.
„Protingi“ automobiliai ir namai – tai tik pirmieji M2M technologijos taikymo pavyzdžiai, gimę šioje laboratorijoje. Kur kas daugiau perspektyvų žada dirbtinis intelektas. Jis realizuojamas algoritmais, vadinamaisiais dirbtinių neuronų tinklais, pamėgdžiojančiais žmogaus smegenų darbą. Intelektuali sistema pati išmoksta naujas taisykles, geba protauti, kaupti ir išgauti žinias, mokytis ir prisitaikyti prie pakitusių sąlygų.
„2014 m. kinų fizikai pirmą kartą realizavo dirbtinį intelektą kvantiniame kompiuteryje. Mes savo ruožtu atidarome M2M laboratoriją ir norime pareikšti, kad nenorime būti išoriniais stebėtojais, o ketiname būti bendro proceso dalimi. Todėl ateityje nuo paprastesnių projektų, kuriuose intelekto savybės yra suteikiamos kasdienos daiktams (mobiliesiems telefonams, automobiliams), prieisime ir prie sudėtingesnių dirbtinio intelekto uždavinių“, – planais dalijosi VU Telekomunikacijų mokslo centro vedėjas doc. dr. Kęstutis Svirskas.
M2M technologija leidžia įrenginiams „kalbėtis“ per nuotolį. Duomenų perdavimo technologijos tiesiogine prasme nuolat ar tam tikrais laiko intervalais perduoda įvairios apimties duomenų srautus.
Nors ši technologija yra dar jauna, bet sparčiai populiarėja ir yra labai perspektyvi. Ryšių reguliavimo tarnybos 2014 m. III ketvirčio duomenimis, M2M duomenų perdavimui naudojamos SIM kortelės Lietuvoje jau sudaro 3,3 proc. visų kortelių. Jų yra 150 tūkst., beveik 16 proc. daugiau nei prieš metus.
M2M sprendimai dabar naudojami automobiliuose, elektros skaitikliuose, liftuose, apsaugos sistemose ir dar keliose dešimtyse kitokių tipų įrenginių. Automatizuotas apsikeitimas duomenimis taupo laiką ir pinigus, leidžia surinkti daugiau informacijos. M2M technologijų naudą toliau didins technologijų tobulėjimas ir naujų sprendimų kūrimas.
