Bendrovės „SpaceX“ įkūrėjas ir vadovas Elonas Maskas su visuomene pasidalino kai kuriomis, sausio 10 dieną įvykusios, pirmosios pakopos raketos-nešėjos „Falcon 9R“ avarijos detalėmis, kuri įvyko bandant nutupdyti raketą į specialų Atlanto vandenyne plaukiojantį kosmodromą.
Paskelbtos nuotraukos ir vaizdo aiškiai rodo, kad „Falcon 9“ raketa susidorojo su savo užduotimi pasiekti ir pataikyti į nusileidimo aikštelę. Tačiau nusileidimas vyko dideliu greičiu ir kritiniu beveik 45 laipsnių kampu, kas išprovokavo avariją ir po jos sekusį sprogimą.
Priminsime, kad bandymas patupdyti pirmojo etapo raketą, „Falcon 9“ yra pirmasis kosminių skrydžių istorijoje. Po paleidimo raketa-nešėja į kosmosą pristatė krovininį erdvėlaivį „Dragon“, kuris nukreiptas į tarptautinės kosminės stoties pusę. Tuo tarpu didžioji raketos dalis atliko kontroliuojamą nusileidimą į Žemę, kur bandė nutūpti ant laivo-roboto nusileidimo aikštelės.
Įprastos pirmojo etapo raketos nukrenta į vandenyną arba dykumas žemėje, susinaikindamos proceso metu. Jei raketas pavyktų sėkmingai gražinti į žemę, tai ateityje ženkliai sumažintų jų paleidimo kainą.
Pasak tyrimą atlikusios bendrovės „SpaceX“, jie jau žino kas sukėlė nelaimę. Jos priežastis buvo nepakankamas hidraulinio skysčio kiekis vairų stabilizatorių, padedančių sumažinti nusileidimo greitį ir kontroliuoti raketos skrydžio kryptį, kontrolės sistemoje. Esmė ta, kad bendrovė „SpaceX“ naudoja neuždarą hidraulinę sistemą, o atvirą, kurioje atitarnavęs hidraulinis skystis pašalinamas iš raketos. Matyt, kontrolės sistemai nusileidimo metu teko manevruoti pakankamai stipriai ir hidraulinio skysčio rezervuaruose pakako tik leidžiantis, o nusileidimo metu rezervuarai buvo jau tušti.
Sekantis „Falcon 9“ raketos paleidimas ir bandymas nusileisti bus atliktas po dviejų ar trijų savaičių. Hidraulinio skysčio rezervuarai bus padidinti tiek, kad jo nepritrūktų net sudėtingiausiomis sąlygomis.
Paieška archyve
