Kas yra teisiškai atsakingas, jeigu robotas savarankiškai įvykdo nusikalstamą veiklą, pavyzdžiui, įsigyja narkotikų? Šis kol kas tik filosofiniu buvęs klausimas, neseniai persikėlė į realybę.
Šveicarijos menininkų sukurtas botas „Random Darknet Shopper“, savarankiškai naršydamas juoduosius interneto puslapius atsitiktinai išsirinko ir nusipirko fabrikuotų džinsų porą, visraktį, suklastotų cigarečių ir netgi maišelį ekstazi tablečių. Kas už tai teisiškai atsakingas?
Ar gali robotas arba programinė įranga būti nubausti už atliktą nusikaltimą? Ar kriminalinis nusikaltimas glūdi užprogramuotuose koduose ar tai tėra atsitiktinumas? Kas, jeigu robotas nusipirks ir jums atsiųs narkotikų, ginklų ar kitų nelegalių daiktų, o policija sulaikys tokią siuntą.
Tai klausimai, kurių iki šiol dar neteko kelti, tačiau dabar jie tampa svarbia filosofinės dilemos dalimi, kurią į dienos šviesą iškėlė juodųjų interneto turgų ir bitcoin valiutos atsiradimas bei vis didėjantis anoniminis naršymas internete. Šie ir daugybę su šiomis temomis susijusių klausimų nagrinėjami parodoje „Darknet: From Memes to Onionland“, Kunsta Halle parodų rūmuose, Šveicarijos Sankt Gallen mieste.
Į juoduosius interneto tinklus pasiųstas robotas per porą savaičių nusipirko porą fabrikuotų „Diesel“ džinsų, beisbolo kepuraitę su paslėpta vaizdo kamera, skardinės pavidalo slėptuvę, porą Nike batelių, 200 padirbtų „Chesterfield“ cigarečių, ugniagesių naudojamą visraktį, fabrikuotą Louis Vuitton rankinę ir 10 ekstazi tablečių. Visi šie pirkiniai bus demonstruojami minėtoje parodoje iki sausio 11-osios dienos.
Londone įsikūręs Šveicarijos menininkų duetas „!Mediengruppe Bitnik“, kurį sudaro Carmen Weisskop ir Damogojus Smoljo, užprogramavo „Random Darknet Shopper“ (liet. atsitiktinis juodųjų tinklų pirkėjas), automatizuotą internetinio apsipirkimo botą ir liepė jam per savaitę išleisti 100 JAV dolerių vertės bitkoinų sumą, viename iš juodųjų interneto prekybos tinklų, kuriame siūloma įsigyti daugiau nei 16 000 skirtingų prekių. Ne visos iš jų yra legalios.
Pagrindinis menininkų tikslas buvo ištirti etinius ir filosofinius tokių prekybos įrankių aspektus. Nors kovai su panašiomis internetinėmis parduotuvėmis išleidžiami milijonai dolerių, jie vis labiau plinta ir klesti.
Weisskopf teigė, jog menas turėtų turėti galimybę šiuolaikiškai atspindėti šiuolaikinę visuomenę. Anot jos, menininkai norėjo suteikti naujas erdves apmąstymas apie prekes, kuriomis keičiamasi šioje juodojoje internetinėje rinkoje. Kodėl jomis keičiamasi? Kaip į tai žvelgia visuomenė? Anot Weisskopf, šiuo metu matoma tik galybė spaudimo, mažai mąstoma apie problemą ir imamasi staigios reakcijos.
Meno galerija, kurioje eksponuojama nelegalių roboto pirkinių paroda, įsikūrusi greta policijos nuovados, tačiau menininkai nesibaimina teisinių grėsmių, kurias kelia tokie jų roboto apsipirkinėjimo įpročiai.
„Mes teisiškai esame narkotikų savininkai – mes atsakingi už viską, ką padaro mūsų botas, nes sukūrėme jo kodą, – „The Guardian“ žurnalistams teigė Smoljo. – Tačiau mūsų advokatas ir Šveicarijos konstitucija sako, jog menas yra visuomenės interesas, todėl jam suteikiama laisvė.“
Menininkų projektas taip pat siekia ištirti, kaip atsiranda pasitikėjimas tarp atskirų anonimiškų mainų dalyvių, kurių metu įgyjamos potencialiai nelegalios gėrybės. Ko gero labiausiai nustebinęs eksperimento aspektas, tai jog nei viename iš 12 įvykusių sandorių robotas pirkėjas nebuvo apgautas. Tiesa vienas tokių pardavėjų negalėjo išsiųsti užsisakytos prekės, tačiau sąžiningai grąžino sumokėtus pinigus.
„Šie turgūs nukopijavo procedūras iš „Amazon“ ir „eBay“ – jų reitingų ir įvertinimų sistema labai įdomi“, – papildė Smojlo.
