Kol kas detaliausias ir nuodugniausias trimatis Antarktidos žiemos ledo žemėlapis rodo, kad didelės jo dalys yra daug storesnės ir labiau suskilinėjusios, nei manyta. Tiesą sakant, kai kuriose vietose ledas storesnis tris kartus. Šio žemėlapio duomenys gali padėti mums užpildyti kai kurias pasaulinio klimato modelių spragas, pavyzdžiui, tarp vandenyno ir atmosferos vykstančių šilumos mainų mastą.
Antarkties jūros ledo augimas, šiais metais pasiekęs aukščiausią lygį, yra vienas iš didžiausių kasmet Žemėje vykstančių geofizinių pokyčių.
„Jis kasmet išsiplečia nuo maždaug 4 iki 19 ar 20 milijonų kvadratinių kilometrų. Tai daugiau, nei dvigubas Australijos plotas, – sako Robas Massomas iš Australijos Antarktidos padalinio Hobarte. – Ir žinoma, tai daro milžinišką poveikį vandenyno paviršiui.“ Ledas atspindi daugiau Saulės šviesos, nei jūra, taip, pavyzdžiui, veikdamas bendrą energijos balansą.
Tikslus žiemos ledo formavimasis, kokio storio ir koks jo susidarymo mechanizmas, yra paslaptis, spraga mūsų klimato modeliuose.
Ankstesni žemėlapiai, rodantys Antarktidos jūrinį ledą, sudaryti, remiantis 2D palydovų atvaizdais. Bet šių duomenų trūkumas yra, kad „nematome storio, tad negalime apskaičiuoti bendro jūrinio ledo tūrio pokyčio“, – sako Guy'us Williamsas iš Tasmanijos universiteto Hobarte.
Čia pagalbon stojo Woods Hole'o okeanografiniame institute Massachusettse pagaminti povandeniniai laivai. Williamsas su kolegomis šiuos povandeninius laivus ir jų sonarus naudojo trijų teritorijų, kurių plotas dvigubai didesnis už JK, skirtingose Antarktidos pusėse matavimui.
„Išvystas vaizdas mus nustebimo“, – sako Williamsas. Pagal ankstesnius vertinimus, paremtus labai ribotais metodais, tokiais kaip stebėjimas laivais ir gręžiniai, tik 20 procentų žiemos jūrinio ledo buvo storesnis, nei 1 metras. Tuo tarpu šis tyrimas parodė, kad 90 procentų yra storesnis nei 1 metras, o 40 procentų – storesnis, nei 3 m.
Duomenys taip pat pateikia ledo formavimosi užuominų, kurios bus kritiškai svarbios, kuriant būsimus modelius. Jei ledas formuotųsi ramiame vandenyje, jo storis užaugtų iki maždaug 1 metro, dėsto Williamsas. Kai ledas pasiekia tokį storį, vanduo po juo būna gerai izoliuotas ir taip paprastai nebeledėja.
Bet Antarcties jūrinį ledą talžo stiprūs vėjai, dar stiprėjantys dėl globalinio atšilimo. Tad jis lūžinėja ir užstumiamas ant savęs, taip palikdamas vietą naujo ledo formavimuisi.
„Išsiaiškinome, kad 50 procentų ploto yra deformuota ir tai sudaro daugiau, nei ¾ tūrio“, – sako Williamsas.
„Tai nepaprastai svarbus darbas, – pažymi Massomas. – Šie autonominiai povandeniniai laivai suteikia mums neregėtą vaizdą. Jūrinio ledo tyrimuose tai beveik tas pats, kas išvysti nematomąją Mėnulio pusę.“
