Prie vienos didžiausių pasaulyje iniciatyvų, skatinančių jaunimą susipažinti su programavimu, šiemet prisijungia ir Lietuva. Antrus metus vyksiančioje programavimo valandos (angl. „Hour of Code“) savaitėje šiemet apie 100 mln. moksleivių iš viso pasaulio turėtų išvysti ir išbandyti, kad programuoti yra paprasta ir linksma. Tą liudija ir dvylikametis Kęstutis, kuriantis žaidimus vienoje komandoje su dvyliktokais, o prie iniciatyvos ragina prisijungti jaunimo gretose puikiai žinomi veidai: radijo laidų vedėja Simona Albavičiūtė-Bandita bei humoristai Paulius Ambrazevičius ir Mantas Katleris.
Programavimo valanda – nevyriausybinės organizacijos „Code.org“ antrus metus iš eilės organizuojama iniciatyva, kurios metu moksleiviai skatinami susipažinti su kompiuterių mokslu ir programavimu. Gruodžio 8–14 d. vyksiančioje programavimo valandos savaitėje pernai dalyvavo 20 mln. moksleivių visame pasaulyje, o šiemet tikimąsi penkis kartus didesnio dalyvių skaičiaus – 100 milijonų.
„Microsoft Lietuva“, viena iš šios iniciatyvos pasaulinių partnerių, kartu su programavimo ir žaidimų kūrimo mokytojais „Solid Education“ gruodžio 8 d. surengs virtualią pamoką iš Vilniaus Jono Basanavičiaus gimnazijos išmaniosios klasės. Pamoka bus transliuojama internetu tiesiogiai, ją stebės kitos šalies mokyklos bei visi norintys susipažinti su programavimu. Jos metu moksleiviai iš visos Lietuvos pamatys ir iškart praktiškai išbandys, kaip sukurti savo pirmąsias programėles bei žaidimus.
„Programavimas šiandienos ir ateities vaikams taps raktu į sėkmę, nes ateityje viskas priklausys nuo informacinių technologijų. Programavimas pagelbės valdyti gamybą, kurti programas, internetinius puslapius. Norėčiau pastebėti, kad tai linksmas užsiėmimas – visi maži vaikai mėgsta kažką tverti iš „Lego“ kaladėlių. Programuojant viskas taip pat – iš kažkokių standartinių elementų kiekvienas vaikais gali sukurti visiškai skirtingą pasaulį ir realizuoti savo idėjas“, – sako Martynas Bieliūnas, „Microsoft Lietuva“ atstovas.
Jam pritaria ir dvylikametis Kęstutis, kuris pradėjo programuoti prieš metus, o šiandien jau darbuojasi prie žaidimo vienoje komandoje su dvyliktokais bei nebijo savo idėjas pristatinėti įvairiuose hakatonuose. „Man labai patinka programavimas, nes nuolat atrandi ką nors naujo. Ramiai atsisėdi, įsijungi muziką, rašai ir nuolat improvizuoji. Tai linksmas ir nesudėtingas užsiėmimas, todėl užaugęs norėčiau dirbti tikru programuotoju“, – sako Kęstutis, šiuo metu einantis į šeštą klasę.
ZIP FM radijo laidų vedėja S. Albavičiūtė-Bandita pastebi, kad programavimas per 15 metų, kai ji pirmą kartą prie jo prisilietė mokykloje, labai pasikeitė ir tapo daug įdomesnis. „Tada viskas buvo labai sausa, nebuvo jokio aiškaus rezultato link kurio norėtum eiti. O šiandien viskas kitaip – programavimą matau, kaip azartišką, kūrybingą mokslą. Jei šiandien turėčiau galimybę jo mokytis iš naujo, tikrai nepraleisčiau galimybės. O jei mokėčiau programuoti, tai tikrai sukurčiau savo klono programėlę“, – sakė S. Albavičiūtė-Bandita.
Tyrimai rodo, kad jau šiandien daugiau nei 50 % visų darbų reikalauja vienokių ar kitokių technologinių žinių, o ekspertai pastebi, jog šis skaičius per ateinantį dešimtmetį išaugs iki 77 %.