Tiesiog pakeičiant savo kasdienius įpročius, galima sutaupyti didelį kiekį suvartojamos elektros energijos ir tokiu būdu sumažinti mėnesines sąskaitas bei neigiamą poveikį mūsų aplinkai. Lietuviai tai supranta – didžioji dalis ekonomiškai aktyvių gyventojų ne tik rūpinasi, kokį poveikį jų elgesys daro aplinkai ir namuose taupo energiją, bet net 77 % taupo energiją, rinkdamiesi energiją taupančią buitinę techniką, rodo „Samsung Living Smart“ tyrimo rezultatai.
Tyrimo duomenimis, net 75 proc. lietuvių savo namuose stengiasi taupyti energiją (elektros, šildymo). Tuo tarpu latviai ir estai energiją taupo ne taip aktyviai – Latvijoje 57 proc. apklaustųjų, o Estijoje – 56 proc.
AB LESTO duomenimis, išjungiant nenaudojamas šviesas ir prietaisus, racionaliai naudojant elektroniką, galima sutaupyti iki 20 proc. suvartojamos elektros energijos. Negana to, investavus į aukštesnės energijos efektyvumo klasės prietaisus, kurie suvartoja daugiausiai elektros energijos, galima sutaupyti net iki 40 proc. suvartojamos elektros energijos.
Be to, tyrimas atskleidė, kad lietuviai yra ir ekologiškai atsakingiausi visose Baltijos šalyse. 61 proc. lietuvių susirūpinę, kaip jų elgesys veikia aplinką. Tai yra beveik dvigubai daugiau nei Latvijoje ir Estijoje – šiose šalyse aplinka rūpi tik 39 proc. respondentų.
„Atliekant šį tyrimą siekta išsiaiškinti, kokie įpročiai, lemiantys tokias tendencijas, vyrauja Baltijos šalių gyventojų namuose. Rezultatai parodė, kad vartotojai rūpinasi savo finansais ir aplinka, renkasi aukštesnės energijos efektyvumo klasės įrenginius – tai rodo, kad racionalaus gyvenimo būdo koncepcija yra arčiau nei mes manėme“, – teigė „Samsung Electronics Baltics“ Buitinės elektronikos padalinio vadovas Miroslavas Ramanavičius.
Net pusei apklausoje dalyvavusių lietuvių (51 proc.) energijos taupymas yra įprotis. Tuo tarpu Latvijoje šis rodiklis yra kur kas žemesnis – energiją taupyti yra įpratę tik 27 proc. piliečių. Estijoje įpročiai panašūs į lietuviškus – energiją taupyti įpratę lygiai pusė respondentų.
Norėdami sutaupyti energiją vartotojai elgiasi panašiai – beveik visi respondentai Lietuvoje išjungia šviesą išeidami iš namų (93 proc.), išjungia šviesą palikdami kambarį (90 proc.) ir naudoja energiją taupančias lemputes (86 proc.). 72 proc. apklaustųjų nurodė, kad išeidami iš namų išjungia įrenginius ir net 62 proc. juos ištraukia iš elektros lizdo.
Net 77 proc. lietuvių įvertina energijos efektyvumo klasę, įsigydami naujus įrenginius (televizorių, šaldytuvą, skalbimo mašiną ir pan.). 55 proc. respondentų atskleidė, kad yra pasiryžę už naują įrenginį sumokėti brangiau, jei ilgalaikėje perspektyvoje jis padės sutaupyti daugiau elektros ar vandens.
„Tokie rezultatai visai nestebina. Iš esmės mes esame labai taupi tauta, tokį elgesį lemia mūsų sukaupta patirtis. Bet tai yra gerai – būti taupiems yra naudinga ir konkrečiam individui ir visuomenei, juk ekonomikos ištekliai yra riboti.
Negana to, šiuo metu gyvename technologinio lūžio laikotarpyje. Prisiminkime save prieš dvidešimt metų – dabar mes tenkiname visai kito lygio poreikius. Anksčiau taupydavome tiesiog išjungdami šviesą. Tuo tarpu taupymas investuojant į energiją taupančią buitinę techniką – didelė naujiena vis labiau besiskverbianti į mūsų gyvenimą“, - teigė ekonomikos ekspertė, lektorė ir konsultantė Rūta Vainienė.
Energiją taupantys įrenginiai ne mažiau populiarūs ir kitose Baltijos šalyse – tai patikino 76 proc. latvių ir 78 proc. estų. Nors pagrindinė savybė, į kurią atsižvelgiama renkantis naują įrenginį, yra energijos suvartojimas, lietuviai buitinės elektronikos prietaisus taip pat keičia norėdami daugiau inovacijų.
„Kaip matome, šiuolaikiniam vartotojui ne mažiaus svarbios nuolatinės inovacijos. Inovatyvūs įrenginiai leidžia tinkamai pasirūpinti ne tik savo gyvenimo komfortu, bet ir aplinka, taip pat padidina saugumo jausmą. Rinkdamiesi energiją taupančią ir inovatyvę buitinę techniką vartotojai patvirtina, kad vis labiau plinta išmanaus gyvenimo būdo idėja“, – teigė „Samsung Electronics Baltics“ Buitinės elektronikos padalinio vadovas Miroslavas Ramanavičius.
Jam pritarė ir Kauno technologijų universiteto lektorius, prof. Egidijus Kazanavičius. „Šiuo metu visi gyvena didžiuliu tempu, grįžus namo nebėra laiko galvoti apie buities darbus, todėl aplinka turi pati suprasti, ko mes norime. Tai gimdo išmaniųjų namų poreikį – daiktai turi gebėti priimti sprendimus.
Įsivaizduokite, kad išeinant iš namų šviesos nereikės išjungti – ji išsijungs bei įsijungs pati, tuo tarpu šaldytuvas praneš apie trūkstamus produktus, o temperatūros reguliatorius pats nustatys kambaryje reikiamą temperatūrą. O tolimesnėje ateityje jau kalbėsime ir apie išmanius tinklus, kurie sudarys ištisus išmanius miestus. Realybė gimsta iš didžiausių fantazijų“, – teigė E. Kazanavičius.