JAV kosmoso agentūros NASA žaliosios aviacijos projektas žingsniu priartėjo prie technologijų, kurios leistų kurti tylesnius ir mažiau kuro naudojančius lėktuvus: buvo sėkmingai išbandytas sparno paviršius, galintis keisti formą skrydžio metu.
Praėjusią vasarą mokslininkai lėktuvo įprastinius aliuminio užsparnius pakeitė naujoviškomis kintamos formos konstrukcijomis, kurios sudaro lanksčius paviršius be jokių siūlių ir sujungimų. Bandymais skrydyje tikrinama, ar tokie naujoviški užsparniai yra tinkami norint pagerinti aerodinamines lėktuvų savybes ir sumažinti triukšmą, keliamą pakilimo bei nusileidimo metu.
„Adaptive Compliant Trailing Edge“ (ACTE) – bendras NASA ir JAV Karinių oro pajėgų laboratorijos (AFRL) projektas, kurio metu bandomi įmonės „FlexSys“ suprojektuoti ir pagaminti užsparniai. „FlexSys“ sukurta kintamos geometrijos sistema „FlexFoil“ yra tinkama diegimui ir į naujus, ir į jau dabar egzistuojančius lėktuvus, savo svetainėje rašo NASA.
„FlexFoil“ išradėjas, „FlexSys“ įkūrėjas ir vadovas Sridharas Kota tikisi, kad bandymai su modifikuotu lėktuvu „Gulfstream III“ patvirtins, jog jo sistema yra tinkama skrydžiams bei atvers kelia ateities pritaikomumui bei komercializacijai. ACTE užsparniai bandomi NASA priklausančiame Armstrongo skrydžių bandymų centre Kalifornijoje.
„Šis bandymas skrydyje – viena iš aštuonių NASA aplinkosaugos požiūriu atsakingos aviacijos projekto ERA dalių. Visos šios didelio masto integruotų technologijų demonstracijos yra skirtos oro pasipriešinimo, svorio, triukšmo, išmetamųjų dujų ir kuro suvartojimo mažinimui“, – sakė ERA projekto vadovas Fay'us Collieris.
Pirmojo bandymo metu eksperimentiniai sparno paviršiai buvo fiksuoti tam tikroje padėtyje. Vėlesnių skrydžių metu bus naudojamos ir kitos užsparnių konfigūracijos – taip bandoma surinkti kuo gausesnį duomenų rinkinį, pademonstruosiantį užsparnių veikimą tikro skrydžio sąlygomis.
„Pažengėme nuo inovatyvios idėjos ir per daugybę skirtingų projektų bei bandymų vėjo tunelyje pasiekėme galutinės demonstracijos etapą, kuris aeronautikos ir kosmonautikos pramonei turėtų parodyti, kad ši technologija yra parengta dramatiškam lėktuvų efektyvumo padidinimui“, – sakė AFRL programos vadovas Pete'as Flickas.
Tikimasi, kad ateities aviacijoje ACTE technologijos laukia labai šviesi ateitis. Pažangios lengvos medžiagos sumažins sparnų struktūrinė svorį ir inžinieriams suteiks daugiau galimybių modeliuoti sparno aerodinamiką, taip didinant lėktuvų taupumą ir efektyvumą.
„Pirmasis skrydis vyko kaip planuota – patvirtinome daugelį esminių eksperimentinio sparno elementų. Tikimės, kad naudojant šią technologiją ateities lėktuvai taps lengvesniais, efektyvesniais ir tylesniais. Ir galbūt leis sutaupyti šimtus milijonų dolerių, kuriuos kasmet išleidžiame lėktuvų kurui“, – sakė ACTE projekto vadovas Thomasas Rigney.
