Europos kosmoso agentūros (EKA) zondo „Rosetta“ autonominis modulis „Philae“, praėjusią savaitę nusileidęs ant 67P/Čiuriumovo-Gerasimenko kometos, oficialiai miega giliu žiemos miegu, nes baigėsi jo pagrindiniame akumuliatoriuje buvusi energija, tačiau per savo gana trumpą darbo laiką jis atsiuntė labai įdomių žinių.
Prieš užmigdamas, „Philae“ sugebėjo atlikti keletą eksperimentų ir į Žemę persiųsti mokslinių duomenų rinkinį, kurį dabar intensyviai analizuoja Europos mokslininkai. Per trumputį veikimo laiką modulis ištyrė kometos atmosferą ir prasigręžė per ledinį paviršių, rašo mashable.com.
„Šie duomenys padės mums suprasti, ar organines molekules į ankstyvąją Žemę atnešė kometos“, – sakė Vokietijos aeronautikos ir kosmonautikos agentūros mokslininkas Stephanas Ulamecas, vadovavęs modulio nusileidimui.
Molekulių identifikavimo procesas dar tęsiasi, tačiau vien tai, kad kometos atmosferoje esama sudėtingų junginių, yra tvirta parama teorijai, bylojančiai, kad gyvybė į Žemę nukrito iš dangaus.
„Surinkome daugybę vertingų duomenų, kurie galėjo būti gauti tik tiesioginio kontakto su kometa metu, – sakė Vokietijos aeronautikos ir kosmonautikos centro „Philae“ projekto mokslinis direktorius Ekkehardas Kührtas. – Derindami šiuos duomenis su „Rosetta“ zondo matavimais įgysime kur kas geresnį supratimą apie kometas. Jų paviršiaus savybės, panašu, yra visai kitokios, nei manėme anksčiau.“
Ir tai – ne vienintelė gera naujiena iš Čiuriumovo-Gerasimenko kometos. EKA mokslininkai iš zondo „Rosetta“ nuotraukų atrinko vaizdus, kurie pademonstravo, kaip kometos paviršiumi keliavo „Philae“, kuris po pirminio kontakto su šiuo dangaus kūnu šiek tiek atšoko ir keletą kilometrų nuskrido į šoną.
Mozaikoje, sudarytoje iš kelių vaizdų, kuriuos užfiksavo aplink kometą besisukančio zondo kamera OSIRIS, matomos pirmosios 30 minučių po zondo nusileidimo.
Nuotraukose matoma, kaip „Philae“ modulis artėja prie kometos paviršiaus. Pirmojoje nuotraukoje po nusileidimo (laikas – 15:43 GMT) – įrodymai, kad modulis pasiekė paviršių ir toliau juda rytų kryptimi - manoma, maždaug 0,5 m/s greičiu.
Galutinė „Philae“ buvimo vieta vis dar nežinoma, bet po pirmojo nusileidimo ir antrojo atšokimo, įvykusio 17:25 GMT, pastovi vieta pasiekta 17:32 GMT. Mokslininkai įsitikinę, kad suderinus kelių skirtingų „Rosetta“ kamerų nuotraukas su paties „Philae“ darytomis nuotraukomis greitai bus nustatyta ir dabartinė „Philae“ buvimo vieta.
Paieška archyve
