Kas galėjo pagalvoti, kad Lietuvos gretutinių teisių asociacijos AGATA – tvirta autorių teisių gynėja – paims ir išmuš pagrindą iš po muzikos piratų kojų tokiu būdu: atiduodant visą lietuvišką muziką nemokamam naudojimui? O būtent to imtasi sukūrus svetainę Pakartot.lt.
„Idėja sukurti platformą, kurioje būtų talpinami visi Lietuvos atlikėjų ir muzikos grupių kūriniai, gimė jau seniai. Ilgai ir kruopščiai dirbome ją įgyvendindami. Šiandien pagaliau turime autentišką skaitmeninių įrašų erdvę internete, kuri, tikime, dar kartą primins, kokia ilga, turtinga ir įdomi yra mūsų muzikos istorija“, – pranešime spaudai rašo Agnė Masalskytė, AGATA vadovė.
Šiuo metu internetinėje muzikos įrašų ir duomenų platformoje patalpinta daugiau nei 56 tūkst. lietuviškos muzikos įrašų. Klausytojai gali rinktis iš daugiau nei 1,5 tūkst. Lietuvos muzikos atlikėjų ir grupių bei klausytis daugiau nei 4 tūkst. albumų.
A. Masalskytė pasakoja, kad duomenų bazė neapsiriboja keliais žanrais. Šalia lietuvių liaudies dainų, džiazo, bliuzo, klasikinės muzikos galima klausytis lietuviško roko, metalo, elektronikos, pop muzikos ir dainuojamosios poezijos kūrinių. Įrašų daugėja, nes bazė nuolat pildoma.
Patys seniausi pakartot.lt įrašai siekia tarpukario Lietuvos laikus. Tai dvi 1931 metais lietuvių estrados pradininko Danieliaus Dolskio atliekamos dainos – „Aš myliu vasaros rugiagėles“ ir „Palangos jūroj“. Jos įrašytos kartu su legendinio tarpukario Kauno restorano „Metropolis“ orkestru ir garsiu Lietuvos dirigentu bei pianistu Leiba Hofmekleriu.
„Šiai duomenų platformai tinka du žodžiai – nostalgija ir modernumas. Klausytojai ras dainų, kurių iš senų patefono plokštelių ar juostinių kasečių klausydavosi vaikystėje, paauglystėje ar jaunystėje. Dainų, kurios yra Lietuvos muzikos aukso fondas. Jie ras ir tai, kuo dabar gyvena lietuviškos muzikos scena, kas yra populiaru ir skamba radijuje, televizijoje ir surenka pilnas koncertines sales“, – pasakoja A. Masalskytė.
Pasak jos, unikalioje svetainėje klausytojai galės kurti mėgstamiausių dainų grojaraščius ir jais dalintis. Muzikantams platforma suteiks galimybę ne tik būti išgirstiems, bet gauti už tai atlygį. Vertindama perklausų statistiką AGATA turės galimybę tiksliai skaičiuoti ir skirstyti muzikantams dalį kompensacinio atlyginimo už muzikos atgaminimą asmeniniais tikslais. Vadinasi, už kiekvieną platformoje perklausytą dainą bus generuojamas atlygis jos atlikėjams bei įrašų gamintojams.
Internetinės svetainės kūrėjai pabrėžia, kad pakartot.lt siekia užkirti kelią lietuviškos muzikos klausymui nelegaliais būdais.
„Internetas yra lyg kelias, o jame, lyg automobilių – daugybė kūrinių. Tačiau Lietuvoje kol kas neaišku, kas turėtų būti atsakingas už šio kelio priežiūrą. Legalumo jame – mažai. Siekiame, kad ieškant lietuviškos muzikos, pakartot.lt platforma būtų patikimiausia stotelė“, – teigia A. Masalskytė.
Be muzikos įrašų, svetainėje talpinama ir informacija apie artimiausius lietuvių muzikos atlikėjų ir grupių pasirodymus, skelbiamos aktualios muzikos naujienos.
„Gal ir geras projektas, didžiulis, ambicingas, toks savotiškas lietuviškas „Spotify“. Gerai, kad leis susipažinti su daugiau įvairesnės lietuviškos muzikos. Bet blogai tai, kad didelė dalis kūrinių įkelti be autorių sutikimo. Toks savotiškas vežimo pastatymas prieš arklį: kūrinius sudėjo, o po to bando gauti sutikimus. Nors tokio didelio projekto laukiant kiekvieno atlikėjo sutikimo tikriausiai nebūtų įmanoma padaryti“, – sakė leidybinės organizacijos „Dangus“ vadovas Ugnius Liogė.
Pasak jo, interneto – terpės, kurioje klausomasi įvairesnės muzikos, nei groja per radiją ar televiziją – įtraukimas į AGATA išmokų atlikėjams apskaitą turėtų būti naudingiausias mažiau populiarios muzikos atlikėjams.
