Lietuvoje, kaip ir visoje Europoje, praūžė ES programavimo savaitė. Jos metu Lietuvoje organizuotas beveik 30 renginių maratonas, kuriuo siekiama priminti, kad mokėjimas programuoti – neatskiriama ateities profesionalo įgūdžių dalis.
Mintis surengti ES programavimo savaitę kilo jauniems Komisijos pirmininko pavaduotojos Neelie Kroes patarėjams, o ją parėmė tokie programavimo ir švietimo judėjimai kaip „CoderDojo“ and „RailsGirls“, taip pat didelės technologijų bendrovės, įvairių šalių nevyriausybinės organizacijos ir asociacijos. Lietuvoje prie šios iniciatyvos prisijungė VŠĮ „Programuotojai“, Vilniaus universitetas, KTU Jaunųjų kompiuterininkų mokykla, Lietuvos kompiuterininkų sąjunga, profesinės savanorystės iniciatyva „Kam to reikia?!“, Mykolo Riomerio universitetas ir kitos organizacijos. Atskiros programavimo dirbtuvės buvo surengtos ir merginoms.
„Aktyvios ir pilnos įspūdžių savaitės metu jaunimas ir tėvai turėjo galimybę geriau pažinti Lietuvoje aktyviai veikiančias programuotojų bendruomenes. O tai atvėrė jiems naujų galimybių gauti aktualių patarimų ir žinių, kaip geriausia planuoti savo karjerą, susijusią su informacinėmis technologijomis“, – sako ES programavimo savaitės ambasadorius Lietuvoje Paulius Podolskis.
Asociacijos „INFOBALT“ atstovės Vilmos Misiukonienės nuomone, ES programavimo savaitės reikšmė glūdi tame, kad skirtingo amžiaus žmonės gali ne tik geriau suvokti, tačiau ir išbandyti programavimą. „Pasaulinės tendencijos patvirtina, kad programavimo reikšmė auga ir profesiniame gyvenime, ir laisvalaikiu. ES programavimo savaitės organizatoriai ir partneriai siekia paskatinti europiečius būti ne tik interneto ir mobiliųjų programėlių naudotojais, tačiau mesti sau iššūkį sukuriant pribloškiančias naujoves“, – pasakoja asociacijos „INFOBALT“ Europos Sąjungos reikalų ir Intelektinės nuosavybės vadovė.
Prognozuojama, kad ateityje esminių programavimo įgūdžių prireiks daugelyje darbo vietų. Be to, IRT specialistai yra pagrindinis šiuolaikiškos visų Europos ekonomikos sektorių darbo jėgos ramstis – jų paklausa didėja maždaug 15–20 proc. per metus, o kompiuterijos mokslus baigiančių studentų nepakanka. Prognozuojama, kad iki 2020 m. Europai gali trūkti net iki 900 000 IRT specialistų. Lietuvoje šie skaičiai jau 2016 m. sieks 14 tūkstančių. Rinkoje ypač jaučiamas stygius informacijos saugumo specialistų, kurių poreikis yra dvigubai didesnis nei kitų IT darbo vietų.
