„Nepilotuojamos oro transporto priemonės greitai taps problema“, – rašo Evan Ackerman „IEEE Spectrum tinklaraštyje. Problemos formavimas grįstas tuo, jog robotų technikos pažangos sparta skatina jų pigimą, o tai formuoja tikimybę, kad ateityje panašaus pobūdžio robotus galės įsigyti… bet kas. Nepaisant to, jog nepilotuojami aviacijos robotai vis dar „reikalauja“ adaptacijos visuomenėje teisiniais aspektais ir tobulinimo mechaniniu atžvilgiu, vizija, jog tokie robotai teiks kokybiškas „pristatymo paslaugas“ yra itin aktuali šiandienos visuomenėje ne tik robotų mokslo, bet ir kitose srityse.
Bene vienu svarbiausiu aspektu, siekiant nepilotuojamų oro transporto priemonių pritaikymo (ypač robotų–kurjerių) tam tikriems visuomenės tikslams, tampa teisiniai JAV Federalinės aviacijos administracijos (angl. The U.S. Federal Aviation Administration; FAA) apribojimai, t. y. FAA prižiūri oro erdvę ir riboja visas aviacijos transporto priemones skrendančias aukščiau nei šimtas metrų nuo žemės (apytiksliai 120/ 130 metrų nuo žemės), o tai sukelia nesklandumų robotų–kurjerių bei bet kokio panašaus pobūdžio aviacinių robotų pritaikymo galimybėms.
Vis dėlto NASA Ames tyrimų centro, esančio Moffett Field, Kalifornijoje mokslininkai ir inžinieriai, norėdami „apeiti“ šiuos FAA reikalavimus, pradėjo vystyti naują oro eismo kontrolės sistemą, kuri valdytų tokio pobūdžio mechanizmų veiklą (tikrintų, prižiūrėtų, sektų, kitaip tariant, padėtų išvengti numanomo pavojaus, pavyzdžiui, teroristinio išpuolio) mažesniame nei 120 metrų nuo žemės aukštyje.
Nepilotuojamų oro transporto priemonių pritaikymas… darbui remiasi ne tik į FAA reikalavimų sąrašą, bet ir į elementarius valdymo bei veikimo niuansus, tokius kaip sisteminga kontrolė ore – kliūčių skrydžio išvengimas, objektų atpažinimas (pvz., kito skrendančio roboto–lėktuvo) bei „uždarų zonų“ įvertinimas, pavyzdžiui, robotai turėtų neskristi arti oro uostų ir kitų erdvių, kuriose aktyvus aviacinis transportas.
Numanoma, kad siekiant kokybiško robotų–kurjerių darbo specialūs „oro koridoriai“, t.y. tam tikri, planingai „suprojektuoti“ oro keliai, kuriais keliautų modernios nepilotuojamos aviacijos transporto priemonės, būtų elementariausias pasirinkimas atsižvelgiant į saugumo bei efektyvumo faktorius.
Vyriausias NASA tyrėjas, vystantis šią naują unikalią programą, Parimal H. Kopardekar spaudai teigia, jog dirbant individualiai su kiekvienu robotu yra įmanoma pasieki aukščiausius darbo bei saugumo standartus, tačiau norint didesnio veiklos mąsto ir galimybių – būtina pažanga. Anot kūrėjo, nepilotuojamų oro transporto priemonių veikla taps aktyvesnė kitais metais, ypač agrokultūros srityje.
Verta paminėti ir tai, jog „Google“ (neseniai Australijoje pristatytas „Wing“ projektas) bei „Amazon“ organizacijos taip pat įnirtingai siekia robotų–kurjerių „įteisinimo“, kuris reikštų absoliučiai naują, paslaugų ir prekių pristatymo bei aviacinės robotų technikos pritaikymo visuomenės tikslams, eros pradžią.
