„Pasaulis išnyks rugsėjo 10 dieną“ – mirgėjo nuo antraščių žiniasklaida 2012-asiais, kai prie pabaigos artėjo didžiausias mokslo eksperimentas žmonijos istorijoje. Jame dalyvavo daugiau nei 10 tūkst. mokslininkų iš 100 pasaulio šalių, tarp jų – ir Lietuvos. Visi kartu jie siekė atkurti sąlygas, egzistavusias vos kelios akimirkos po Didžiojo sprogimo, ir taip atrasti trūkstamą Visatos modelio grandį – Higso bozono dalelę, galimai paaiškinsiančią pasaulio sandaros paslaptis. Įspūdingą eksperimentą į kino ekranus perkėlė amerikietis Marcas Levinsonas, sukūręs dokumentinį filmą „Dalelių karštinė“ (Particle Fever, 2013). Filmas rodomas „Skalvijos“ kino centre.
Vos tik „Dalelių karštinei“ pasirodžius ekranuose, pasipylė puikūs įvertinimai. Pasak kino kritikų, painus ir sudėtingas mokslo eksperimentas M. Levinsono filme virto jaudinančia ir visiems suprantama istorija apie beribį žmogaus smalsumą ir norą pažinti.
Galbūt to pasiekti padėjo mokslinė režisieriaus praeitis. M. Levinsonas yra fizikos mokslų daktaras, prieš 30 metų mokslą iškeitęs į kiną. Galbūt jo pasirinkti šeši ambicingi mokslininkai eksperimentatoriai, noriai sutikę dalyvauti dar viename – šįkart kino projekte.
Filmo kūrėjas pasakoja, kad pirmiausiai jam kilo mintis sukurti filmą mokslo tematika ir tik paskui jis atrado aistra mokslui trykštančius Europos branduolinių tyrimų centro (CERN) mokslininkus.
„Žinojau, kad bus nelengva atrasti mokslininkus, kurie suprantama kalba perteiktų tai, ką jie daro. Žinoma, mano pažinoti mokslininkai neturėjo nieko bendro su tomis karikatūromis, kuriose vaizduojami net raištelių nesugebantys užsirišti profesoriai. Tačiau jau svarsčiau rašyti scenarijų vaidybiniam filmui, kai netikėtai išgirdau apie CERN fizikos laboratorijoje dirbantį Deividą. Iškart supratau, kad tai bus įdomiau nei kurti fikciją. Ir neklydau“, – kalba režisierius.
Filmuoti „Dalelių karštinę“ M. Levinsonas pradėjo dar 2008 m., kai pirmą kartą buvo paleistas net 27 kilometrų ilgio Didysis dalelių greitintuvas (LHC). Režisieriui pavyko užfiksuoti ne tik milžinišką mokslininkų entuziazmą, pakilimus, bet ir lūžinius momentus, taip pat avariją, šį eksperimentą nutraukusį net metams. Filmavimai truko iki pat 2012 m., kai Ženevoje buvo pristatyti galutiniai tyrimo rezultatai.
Su ašaromis akyse džiugią žinią sutiko britų profesorius Piteris Higsas, pirmą kartą apie Higso bozono dalelę prabilęs dar 1964 m. Už šį atradimą jam 2013 m. skirta Nobelio fizikos premija.
Įdomu, kad dar 1997 m. prie šio eksperimento prisijungė Lietuvos mokslininkai. Jiems teko užduotis parinkti tinkamiausius puslaidininkinius detektorius. Šiuo metu toliau su CERN‘o kolegomis dirba net trys lietuvių komandos.
Pasak Godos Sosnovskienės, „Skalvijos“ edukacinių programų koordinatorės, „Dalelių karštinė“ – itin aktualus ir reikalingas filmas jaunam žmogui, todėl jį nuspręsta įtraukti ir į mokykloms skirto projekto „Mokausi iš kino“ repertuarą. Jau dabar pedagogai gali užsakyti „Dalelių karštinės“ seansus 9–12 kl. moksleiviams. „Filme kalbama apie mokslininkų drąsą eksperimentuoti, apie žmones, kurie nesustoja prieš jokius apribojimus. Tai labai įkvepiantis ir dinamiškas pasakojimas, kuris skatina jauną žmogų ne tik domėtis mokslu, bet ir eiti savo keliu“, – sako G. Sosnovskienė.
Įtaigų mokslo populiarinimo filmą M. Levinsonui padėjo sukurti žymus montažo režisierius Walteris Murchas, dirbęs su tokiais kino hitais kaip „Šių dienų Apokalipsė“, „Krikštatėvis“ (rež. Francis Ford Coppola), „Anglų ligonis“ (rež. Anthony Mighella).
Paieška archyve
