Jau antrąjį kartą Lietuvos kosmoso asociacija rengia mokomųjų palydovų „Cansat“ (CS), raketų ir bepiločių orlaivių (BPO) konkursą. Šį savaitgalį Molėtų aerodrome įvyko pirmieji, bandomieji kvalifikaciniai skrydžiai.
Nors oro sąlygos ne visada buvo palankios: pūtė vėjas, kartkartėmis užslinkdavo lietaus debesys, tačiau visoms komandoms pavyko į orą iškelti bepiločius orlaivius. Pastaraisiais į dangų (200–500 m. aukštį) taip pat buvo skraidinami ir „CanSat“ palydovai. Konkurso finalo metu šiuos palydovus į dangų organizatoriai paleis su raketa į 1 km. aukštį.
Vieni pirmųjų savo sukurtą bepilotį orlaivį išbandė Antano Gustaičio aviacijos instituto atstovai (AGAI) Kristijonas Kirijanovas ir Kęstutis Kaupas. „Tokie bandomieji skrydžiai mums parodo, kur dar ką riekia tobulinti, keisti. Juk tam ir treniruojamės, bandome, kad finalui paruoštume geresnį orlaivį“, – aiškino K. Kirijanovas.
Prieš skrydžius ir po jų konkurso dalyvius konsultavo ir patarimus dalijo Kosmoso mokslo ir technologijų instituto direktorius Domantas Bručas. Vis dėlto ne visoms komandoms po skrydžio pavyko rasti nusileidusius palydovus. Dėl didelio vėjo ir kitų techninių kliūčių vienai komandai neišsikleidė palydovo parašiutas, o kita – prarado ryšį su savo palydovu.
O štai Tauragės Žalgirių gimnazijos komandos „SimTom“ „CanSat“ palydovas buvo vienas tų, kurio nusileidimas – sėkmingas. Dvyliktokai Simonas Paulikas ir Benediktas Liaudanskas pasakojo, kad toliausiai savo palydovo yra tekę ieškoti 5–6 kilometrų spinduliu. „Praėjusiais metais turėjome nesklandumų su savo palydovu, todėl ir teko taip toli jo ieškoti, šiemet stengiamės visa tai išspręsti. Po bandomojo skrydžio dar darysime keletą pataisymų: įdėsime vaizdo kamerą, bet didelių pokyčių nebebus“, – aiškino S. Paulikas.
Daugelis bandomuosiuose skrydžiuose dalyvavusių komandų – praėjusių metų konkursų dalyviai. „Be šio konkurso, Lietuvoje nežinau daugiau jokių renginių, kur būtų galima varžytis su kitais „CanSat“ palydovų kūrėjais. Manau, kad šios, Lietuvos kosmoso asociacijos organizuojamos varžybos taps tradicija“, – sakė „SimTom“ komandos vadovas, Tauragės Žalgirių gimnazijos mokytojas Antanas Kiniulis.
Taip pat ši komanda šių metų konkurse žada dalyvauti ne tik su palydovu „CanSat“, bet ir su bepiločiu orlaiviu. „Mūsų bepilotis orlaivis dar nebaigtas, dar reikia padirbėti su įrangos valdymu, kitomis detalėmis, tačiau iki finalinių startų, manau, spėsime“, – tikino komandos „SimTom“ narys B. Liaudanskas. Anot vaikino, jam labiau patinka valdyti bepilotį lėktuvą, nes viskas paprasčiau, daugiau judančių detalių. „Palydovą turi kas nors iškelti: raketa ar orlaivis. Nors, dabar savo palydovą galėsime iškelti ir su savo bepiločiu lėktuvu“, – juokavo B. Liaudanskas.
Kvalifikacinius skrydžius taip pat stebėjo ir Lietuvos kosmoso asociacijos direktorius Vidmantas Tomkus. Anot jo, komandos dar turi laiko patobulinti savo įrenginius iki mokomųjų konkurso finalo. „Visi konkurso dalyviai atrodo pasiruošę, po skrydžių nepastebėjau, kad reikėtų keisti ką nors iš esmės. Net ir tos komandos, kurių palydovai „CanSat“ nesėkmingai nusileido, dar turi laiko pasiruošti finalui, žinoma tik su šiek tiek paprastesne įranga“, – aiškino V. Tomkus.
Lietuvos mokomųjų palydovų „Cansat“ (CS), raketų ir bepiločių orlaivių (BPO) konkursas įvyks spalio 18 d. Molėtų aerodrome. Šiais metais konkursas skirtas Lietuvos narystės ES ir NATO dešimtmečiui paminėti. Finalo metu komandos turės ne tik sklandžiai startuoti, bet ir įvykdyti privalomas bei papildomas užduotis: pateikti trumpą konstravimo ataskaitą, minkštai nuleisti „CanSat“ palydovus (kontakto su žeme metu palydovo greitis neturi viršyti 5 m/s). Galutinius projektus komandos pristatys, rezultatus aptars Vilniuje konferencijoje „Space Economy in the Multipolar World, 2014 (SEMWO 2014)“. Taip pat šios konferencijos metu bus apdovanoti konkurso nugalėtojai.