Jupiterio mėnulis Ijo – vulkaniškai aktyviausias Saulės sistemos kūnas. Tačiau praėjusių metų rugpjūtį jį sukrėtę įvykiai iki šiol labai domina mokslininkus, skelbia CNET.
Ijo paviršiuje prieš metus užfiksuoti trys gigantiški ugnikalnių išsiveržimai, kaip manoma, sukelti išorinio Jupiterio, o taip pat kitų mėnulių Europos ir Ganimedo, poveikio.
Negiliai po kietu Ijo paviršiumi glūdinti karšta lava tik ir taikosi prasiveržti į išorę. Du moksliniai straipsniai, neseniai priimti publikuoti žurnalo „Icarus“, aprašo itin neramų periodą. Vienas iš užfiksuotų ugnikalnio išsiveržimų – ryškiausias kada nors stebėtas Ijo, o tuo pačiu – ir visoje Saulės sistemoje. Jis apibūdinamas kaip „ugnies užuolaida“, pakilusi aukštai virš mėnulio paviršiaus, o vėliau išsiliejusi maždaug 70 kilometrų pločio stingstančios lavos upe.
Nuo 1978 iki 2006 metų Ijo paviršiuje užfiksuota tik 13 didelių išsiveržimų, todėl trys per vieną mėnesį – netikėtas pokytis.
Ijo mokslininkų dėmesį traukia kaip galimas ankstyvojo Saulės sistemos, įskaitant ir Žemę, formavimosi modelis. Esą kadaise tokie gigantiški ugnikalnių išsiveržimai galėjo būti būdingi ir planetai, kurią gerokai vėliau apgyvendino žmonės.
Paieška archyve
