NASA mokslininkai paviešino informaciją, kad Žemė buvo pavojingai arti Saulės audros, kuri galėjo mus palikti be jokių ryšio priemonių ir elektros, kitaip tariant, galėjome grįžti atgal į akmens amžių.
2012 metų liepos 23 dieną milžiniškas plazmos pliūpsnis maždaug 3000 km/s greičiu išsiveržė iš Saulės vainiko. Šis greitis yra net keturis kartus didesnis negu įprasto išsiveržimo metu. Jis įvyko vos vieną savaitę anksčiau, negu toje vietoje atsidūrė Žemė. Tai reiškia, kad trūko visai nedaug, jog šis, pasak mokslininkų, didžiausias kada nors užfiksuotas Saulės žybsnis būtų užklupęs mūsų planetą.
Analitikai mano, kad tiesioginis smūgis galėjo sukelti energijos tiekimo nutraukimą, o tai išjungtų viską, kas jungiasi į elektros lizdą. Dauguma žmonių net negalėtų nuleisti savo tualeto, nes miesto vandentiekis dažniausiai taip pat yra priklausomas nuo elektros siurblių.
„Jei tai būtų nutikę, mes vis dar jaustume pasekmes“, – teigia Kolorado universiteto daktaras Daniel Baker. Būtent jis pristatė pranešimą – „Didysis 2012 metų liepos mėnesio Saulės išsiveržimas: apibrėžiant ekstremalius kosminės erdvės scenarijus NOAA seminare“ – metiniame Saulės audrų tikimybės bei jų keliamo pavojaus aptarime.
Šis galingas Saulės plazmos spjūvis iš tiesų buvo dvigubas ir sekantis jo išsiveržimas pasikartojo po maždaug 10–15 minučių. Saulės audra įsiveržė į Žemės orbitą. Tai atsitiko toje pačioje vietoje, kurioje mažesnio galingumo žybsnis buvo užfiksuotas dar prieš keturias dienas. Laimei, abu kartus mūsų planeta tuo metu buvo kiek toliau.
Vis dėlto, ši anomalija spėjo sutrikdyti STEREO-A palydovo darbą. Pasak NASA mokslininkų, jeigu ne šis zondas, mes šiandien neturėtume galimybės sužinoti daugiau apie Didžiąją audrą, bei kitus grėsmę mūsų planetai keliančius Saulės žybsnius.
Nuo pat 2012 metų mokslininkai kruopščiai analizavo šio įvykio duomenis ir padarė išvadą, kad ši audra – viena stipriausių istorijoje: „Ji (Saulės audra) galėjo būti stipresnė nei pats Carringtono įvykis (aštuonias dienas trukęs Saulės spinduliavimo paūmėjimas – aut. past.)“, – teigia Baker.
Šis anomalus Saulės suaktyvėjimas užklupo Žemę XIX amžiuje, o to laikmečio technologijos buvo itin jautrios elektromagnetiniams trukdžiams, todėl tai sukėlė masinę sumaištį.
Kita vertus, šiuolaikinė visuomenė yra taip pat labai priklausoma nuo Saulei jautrių technologijų, tokių kaip GPS, palydovinis ryšys bei internetas. Todėl panašios audros poveikis mūsų pasauliui atsieitų labai skaudžiomis pasekmėmis.