Populiariausias socialinis tinklas „Facebook“ susilaukė vartotojų įniršio. Paaiškėjo, kad 2012 metais jame buvo vykdomas masinis psichologinis eksperimentas, apie kurį jo dalyviai nieko nežinojo, rašo „The Washington Post“.
Tinklo duomenų mokslininkai nusprendė išsiaiškinti, ar jie gali daryti įtaką „Facebook“ vartotojų emocinei būklei ir paskatinti juos daugiau skelbti neigiamų ar teigiamų žinių. Jie sukūrė algoritmą ir savaitę eksperimentavo su 689 tūkst. žmonių. Šių žmonių „Naujienų sraute“ atsirasdavo daugiau žinučių, kuriose buvo daugiau žodžių, keliančių neigiamas arba teigiamas asociacijas.
Tyrimo duomenys buvo paskelbti „Proceedings of the National Academy of Sciences“ žurnale. Jie iškart sukėlė milžinišką kritikos laviną, kad „Facebook“ žaidė su vartotojų emocijomis.
„Tai, ko dauguma mūsų bijojo, virto realybe: „Facebook“ naudojasi mumis kaip laboratorijoms žiurkėmis. Ne tik tam, kad išsiaiškintų, į kurias reklamas mes reaguotumėme, bet iš tikrųjų mėgino pakeisti mūsų emocijas“, – rašoma tinklaraštyje Animalnewyork.com, kuris ir atkreipė dėmesį į nerimą keliantį „Facebook“ vadovybės elgesį.
Tyrimui vadovavęs Adamas Krameris sekmadienį savo profilyje pripažino, kad nuo pat pradžių turėjo abejonių dėl šio projekto.
Eksperimento metu buvo siekta patvirtinti arba paneigti hipotezę, kad „Facebook“ vartotojai, savo „Naujienų sraute“ matydami žinutes apie fantastiškus kitų žmonių gyvenimus ir gerus jiems nutinkančius dalykus, pradeda jaustis blogai dėl savo pačių gyvenimo.
Anot A. Kramerio, ši hipotezė buvo paneigta. Sumažinus pozityvių žinučių srautą, vartotojai patys skelbdavo daugiau žinučių su neigiamais žodžiais jose. Kai buvo sumažintas neigiamų žinučių srautas, padaugėjo pačių vartotojų teigiamų žinučių.
Profesorė Kate Crawford teigia, kad yra visiškai nepriimtina versti visus „Facebook“ vartotojus dalyvauti eksperimentuose.
Dauguma JAV žiniasklaidos priemonių šį eksperimentą pavadino neetišku ir pavojingu žmonių psichologinei sveikatai.
A. Krameris gynė projekto etiškumą – buvo išsiaiškinta, kad tokios manipuliacijos naujienomis daro minimalią įtaką žmonių emocijoms. Pavyzdžiui, vartotojų, kurie matė mažiau teigiamų žinių, paskyrose pozityvių pranešimų sumažėjo tik 0,1 proc.
