Birželio 17 d. Lietuvos mokslų akademijoje pristatyta Lietuvos mokslo bei studijų būklės apžvalga, atlikta Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centro (MOSTA). Kaip pabrėžia švietimo ir mokslo ministras Dainius Pavalkis, stebėsena padeda pasitikrinti dabartinę padėtį ir nusistatyti kelrodžius ateičiai.
Pasak D. Pavalkio, diskusijų apie Lietuvos aukštąjį mokslą nuolat kyla daug. Tačiau švietimo srities profesionalai turi ne tik jas išklausyti, bet ir matyti visumą. Mokslo ir studijų būklės analizė – įrankis norintiems matyti plačiau.
Kaip atskleidė Lietuvos studijų būklės analizė, technologijų ir biomedicinos mokslai vejasi socialinius mokslus – juos atitinkamai rinktųsi po 19 ir 33 proc. stojančiųjų. Auga vidutinis konkursinis balas technologijos, fizinių ir biomedicinos mokslų studijose. Didėja Lietuvos studentų ir dėstytojų tarptautinis judumas, o mūsų šalies aukštąsias mokyklas renkasi vis daugiau užsieniečių.
Gerėja aukštųjų mokyklų infrastruktūra, užtikrinanti palankias studijų sąlygas. Didėja bendros aukštųjų mokyklų pajamos. Lietuvos gyventojų, turinčių aukštąjį išsilavinimą, užimtumas yra vienas iš didžiausių, palyginti su kitomis ES valstybėmis. Auga studijų prieinamumas neįgaliesiems – turinčių negalią studentų aukštosiose mokyklose per dešimtmetį padaugėjo triskart.
Lietuvos mokslo būklės vertinimas rodo, kad Lietuvoje auga investicijos į mokslinius tyrimus ir eksperimentinę plėtrą (MTEP), o viešasis sektorius mokslą finansuoja gerokai daugiau nei privatus lyginant su ES vidurkiu. 2007–2013 m. MTEP infrastruktūrai skirta daugiau nei 1,3 mlrd. litų ES struktūrinės paramos.
Aktyvėja tarptautinis mokslininkų bendradarbiavimas. Fizinių mokslų srityje daugiau nei ketvirtadalį sudaro tarptautinės publikacijos. Siekdama gauti prieigą prie pasaulinio lygio MTEP, Lietuva pradeda dalyvauti bendrose Europos mokslinių tyrimų infrastruktūrose.
Tyrėjų skaičius Lietuvoje per pastarąjį dešimtmetį augo ir 2012 m. sudarė beveik 1 proc. šalies užimtųjų. Didžiausią aukštojo mokslo sektoriaus tyrėjų grupę sudaro jauni – 25–34 m. – tyrėjai. Lietuva labai gerai atrodo kitų ES šalių kontekste pagal aukštąjį išsilavinimą įgijusių 30–34 metų gyventojų dalį, 2012 m. tai sudarė 48,7 proc. tokio amžiaus gyventojų.
