Gegužės 17-ą dieną Lietuvoje bus minima kasmetinė Pasaulinė informacinės visuomenės diena.
Ši diena visame pasaulyje švenčiama Tarptautinės telekomunikacijų sąjungos (International Telecommunication Union, ITU) iniciatyva. Pasaulinės informacinės visuomenės dienos tikslas – informuoti ir šviesti visuomenę apie galimybes, kurias visuomenėms ir ekonomikoms atveria interneto bei kitų informacinių ir ryšių technologijų (IRT) naudojimas, ir skaitmeninės atskirties mažinimo būdus. Lietuvoje Pasaulinė informacinės visuomenės diena minima nuo 2007-ųjų, kuomet gegužės 17-oji, kaip Pasaulinė informacinės visuomenės diena, buvo įtraukta į Lietuvos Respublikos atmintinų dienų įstatymą.
ITU paskelbta šių metų Pasaulinės informacinės visuomenės dienos tema – „Plačiajuostis internetas tvariai plėtrai“. ITU pažymi, kad didelės spartos plačiajuosčių tinklų plėtojimas yra būtina prielaida sparčiai ir tvariai ekonomikų ir visuomenių pažangai, tačiau sėkmę šioje srityje užtikrina tik efektyvus visų suinteresuotų pusių – vyriausybių, verslo, tarptautinių organizacijų, akademinės bendruomenės ir kt. – bendradarbiavimas, nustatant politinius prioritetus, apibrėžiant plėtros sąlygas ir prielaidas bei diegiant technologinius sprendimus, ypač – skirtus plėtoti plačiajuostę prieigą kaimo vietovėse bei mažiau išsivysčiusiose šalyse.
Pasaulinės informacinės visuomenės dienos proga – šiek tiek statistikos apie plačiajuosčio ryšio plėtrą ir naudojimą pasaulyje ir Lietuvoje:
- Naujausiomis ITU prognozėmis, 2014-ųjų metų pabaigoje pasaulyje bus beveik 3 mlrd. interneto naudotojų, iš kurių du trečdaliai gyvena besivystančiose pasaulio šalyse. Tačiau net 4 mlrd. pasaulio gyventojų vis dar nesinaudos internetu – 90 proc. šių žmonių gyvena besivystančiame pasaulyje.
- Interneto skvarba (t. y. interneto naudotojų skaičius 100 gyventojų) pasaulio mastu metų pabaigoje pasieks 40 proc.; išsivysčiusiose šalyse internetu naudosis 78 proc., besivystančiose – 32 proc. gyventojų. Palyginimui – 2013 m. pabaigos Statistikos departamento duomenimis, Lietuvoje internetu naudojosi 69 proc. gyventojų.
- Taip pat prognozuojama, kad šių metų pabaigoje fiksuoto plačiajuosčio ryšio skvarba pasaulio mastu pasieks beveik 10 proc.; didžiausia fiksuoto plačiajuosčio interneto skvarba – Europoje (28 proc.), mažiausia – Afrikoje (0,4 proc.). Ryšių reguliavimo tarnybos duomenimis, Lietuvoje 2013 metų pabaigoje fiksuoto plačiajuosčio ryšio skvarba siekė 28,5 proc.
- ITU prognozėmis, 2014 m. pabaigoje interneto ryšį turės 44 proc. visų pasaulio namų ūkių – išsivysčiusiose valstybėse šis rodiklis sieks 78 proc., besivystančiose – 44 proc. Kaip rodo Ryšių reguliavimo tarnybos duomenys, 2013 m. pabaigoje Lietuvoje plačiajuosčio interneto prieigą turėjo 67 proc. namų ūkių.
- Asociacijos „FTTH Council Europe“ ir kompanijos „iDate“ 2013 m. gruodžio mėnesio atlikto tyrimo duomenimis, Lietuva toliau pirmavo Europoje pagal plačiajuosčio interneto, teikiamo šviesolaidinėmis ryšio linijomis, skvarbą (33,9 proc.), o pasaulyje pagal šį rodiklį užėmė 7 vietą, nusileisdama tik tokioms valstybėms, kaip Jungtiniai Arabų Emyratai (85 proc. skvarba), Pietų Korėja, Honkongas, Japonija, Singapūras ir Taivanas (skvarba nuo 63 proc. iki 37 proc.).
- Lietuvoje pastaraisiais metais labai ženkliai išaugo spartųjį internetą naudojančių gyventojų dalis: per 3 metus abonentų, kuriems užtikrinama 30 Mb/s ir didesnė interneto sparta, skaičius išaugo apie 3 kartus. 2013 m. gruodžio 31 d. 30 proc. Lietuvos namų ūkių galėjo naudotis 30 Mb/s ir didesne interneto sparta, tarp jų 6,1 proc. – didesne negu 100 Mb/s sparta.