Informacinių technologijų asociacija „INFOBALT“, bendradarbiaudama su Lietuvos Respublikos Ryšių reguliavimo tarnyba, imasi elektroninio parašo skatinimo iniciatyvos. Apskritojo stalo diskusijoje „Elektroninio parašo proveržis Lietuvoje“, kurioje susirinko valstybės ir verslo atstovai, atsakingi už el. parašo plėtrą, bendru sutarimu priimtas sprendimas susitelkti į paslaugų perkėlimą į elektroninę erdvę, naudojamų el. parašo įrankių sklaidą, visuomenės informavimą bei kompetencijų kėlimą.
„Aktyvus elektroninio parašo naudojimas yra modernios ir inovatyviais sprendimais besiremiančios šalies požymis. Tik valstybei, verslui ir visuomeninėms organizacijoms veikiant kartu, galėsime tobulėti ir sekti stipresnių šalių šioje srityje, kaip Estija, pavyzdžiu. Atlikti tyrimai rodo, kad el. parašo naudojimas Lietuvoje yra labai žemas – vos 18 proc., tad suvienytos jėgos padės imtis efektyvių ir reikalingų veiksmų“, – sako Mindaugas Pelanis, asociacijos „INFOBALT“ atstovas.
Žvelgdami į perspektyvas, ekspertai aptarė el. parašo problemas bei galimus jų sprendimo būdus e. paslaugų, infrastruktūros, žinomumo ir kompetencijos kėlimo srityse. „Tai keturi veiksniai, galintys daryti daugiausiai įtakos spartesniam el. parašo naudotojų skaičiaus augimui. Pavyzdžiui, nors 2012 m. galiojusių kvalifikuotų sertifikatų skaičiaus augimas buvo sulėtėjęs, praėjusiais metais jis smarkiai augo – 27,6 proc. Taigi šiuo metu kvalifikuotus sertifikatus turi apie 40 proc. juos galinčių įsigyti asmenų. Tokį rodiklį lėmė naujų teisinių prielaidų naudoti el. parašą atsiradimas, plačiai naudojamų viešųjų paslaugų perkėlimas į el. erdvę, naujų sprendimų, skirtų el. parašo naudotojams, pasirodymas rinkoje. Tai patvirtina, kad visų atsakingų pusių suvienijimas šiuos rodiklius gali kelti dar aukščiau“, – teigia Rytis Rainys, Ryšių reguliavimo tarnybos Tinklų ir informacijos saugumo departamento direktorius.
Poreikiui sujungti jėgas pritaria ir Darius Jasinskis, „Danske Bank“ verslo plėtros tarnybos direktorius. „Patirtis, kaip greitai Lietuvos žmonės įprato naudotis el. bankininkyste, rodo, kad lietuviai yra imlūs el. paslaugoms – tereikia jas suprantamai pateikti. Visgi el. parašo naudojimas yra stipriai susijęs ir su įpročiais, o įpročių keitimas dažnai yra sudėtingas procesas, taip pat reikalaujantis ir apčiuopiamos naudos. Tam pasitarnautų ir tvirtesnė valstybės institucijų pozicija labiau skatinti viešosiomis paslaugomis naudotis el. būdu, atsisakant įprastinių, dažniausiai popierinių, formų. Jei paslaugos užsakymo ar naudojimo forma būtų pateikta greičiau, pigiau ar tiesiog patogiau elektroniniu būdu nei popieriniu, tai ilgainiui leistų žmogui suprasti realią el. parašo naudą ir poreikį. Taigi jei verslas ir valstybė ims veikti kartu bei pateiks realius problemų sprendimo būdus, tik laiko klausimas, kada el. parašas, o ypač mobilusis, taps populiarus“, – pabrėžia D. Jasinskis.
Visgi el. parašo plėtros skatinimui svarbu ne tik suinteresuotų ir atsakingų šalių bendradarbiavimas, tačiau ir tokie veiksniai kaip motyvacija, reikalingų priemonių kaip kortelių skaitytuvai dalinimas bei paslaugų jaunimui kūrimas. „El. parašo proveržis ateina kartu su kartų kaita, su jaunais žmonėms, kuriems išmanumas ir el. paslaugos yra tapusios neatsiejama gyvenimo dalimi. Naujoji karta paskui save ves ir tėvus bei senelius, mokydama juos naudotis naujausiomis technologijomis“, – įsitikinęs Ramūnas Šablinskas, „Omnitel“ techninis produkto vadovas.
Šiuos ir kitus el. parašo klausimus aptarė valstybinių institucijų atstovai iš Vidaus reikalų ministerijos, Informacinės visuomenės plėtros komiteto prie Susisiekimo Ministerijos, Registrų centro, LR Seimo ir Vyriausybės, asociacijų ir verslo atstovai iš Lietuvos bankų asociacijos, Langas į ateitį, telekomunikacijų bendrovių „Omnitel“ ir „Bitė“, dokumentų valdymo sistemų gamintojai, Estijos informacinių sistemų tarnybos atstovė bei kiti.
